Kapinėse, rimties ir susikaupimo vietoje, iš arčiau pažvelgus virte verda savitas gyvenimas – keičiasi kapaviečių tvarkymo mados, laidojimo tradicijos, pasitaiko įvairiausių žmonių ginčų dėl kapaviečių ribų ir jų sutvarkymo darbų. Šias emocijas paįvairina ir kaskart ten įsisukantys želdinių vagys. Nesnaudžia ir valdžia tobulindama šios vietos funkcionavimo tvarką.
Kada gali prarasti kapavietę
Antai šį pavasarį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui patikslinti kapaviečių priežiūros tvarką ir pakeitė Kapinių tvarkymo taisykles. Dabar jos aiškiai reglamentuoja kapaviečių pripažinimą neprižiūrimomis ir teisės jas prižiūrėti suteikimą. Tai visiškai susiaurino landą galimai korupcijai skirstant apleistas kapavietes.
Pasak Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyresniojo specialisto Dainiaus Januškos, nauja tvarka labiausiai aktuali Kupiškio senosioms kapinėms. „Ten per ankstesnę apžiūrą suskaičiuota per 140 apleistų kapaviečių. Šiuo metu yra atrinkta apie 30 labiausiai neprižiūrėtų laidojimo vietų, kuriose nėra nei paminklo, nei antkapio su duomenimis, kas ir kada čia palaidota, dalis labai senų kapaviečių su išlikusiais paminklų užrašais apie mirusiuosius. Kai kuriose iš tų kapaviečių paskutinį kartą žmonės laidoti prieš penkiasdešimt ir daugiau metų. Pagal taisykles, kapo ramybės laikas yra 25 metai. Per tiek laiko iki kaulų suyra žmogaus palaikai. Tokioje kapavietėje vėl galima laidoti“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ