Norint patekti į Skapiškio seniūnijoje stūksantį Vaduvų piliakalnį, reikia iš Kupiškio važiuoti plentu Rokiškio link ir pasukti į dešinėje vingiuojantį keliuką, vedantį į Kandrėnus. Pervažiavę šį kaimą ir Pacauskų kaimą ir pasukę į dešinę pietvakarių kryptimi pasieksime kelionės tikslą.
Vaduvų piliakalnis ypatingas, nes turi du savo palydovus – čia pat įrengtas kapines ir tolėliau buvusią Vaduvų dvarvietę.
Iš enciklopedijos ir savo akimis
Remiantis enciklopedijos duomenimis, Vaduvų piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šetekšnos (Jaros) upės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Jo šlaitai vidutinio statumo, 5–10 m aukščio. Aikštelė apskrita, 40 m skersmens. Joje rasta lygios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga–I tūkst. pirma puse.
Į pietus-pietryčius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio 1,6 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1998 m. gegužės 19 dieną ši vieta paskelbta kultūros paminklu. Paminklo teritorijos plotas 2,1 ha, fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 10 000 kv. m.
1969 m. Vaduvų piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Piliakalnį labai apardė čia įrengtos veikiančios kapinės. Šlaitai apaugę lapuočiais. Kapines juosia alyvų krūmai. Kai ten lankėmės, buvo pats alyvų žydėjimas ir kvepėjimas. Ta vieta spinduliavo gera aura.
Tiesa, kai kurie raudonų plytų kapinių tvoros stulpeliai gerokai laiko apardyti. Šiaip kapinaitės prižiūrimos ir tvarkomos. Jose gausu įvairių formų kryžių. Už kapinių tvoros vienoje pašlaitėje matyti prie medžio pritvirtintas didžiulis plastiko maišas atliekoms krauti. Kitoje pašlaitėje nekaip atrodė neišvežtos kapinių žaliosios atliekos. Antra vertus, prie visų veikiančių kapinių yra ta ūkinė dalis, tik ji čia disonuoja su piliakalnio statusu. Keistoka, kad nėra atliekų konteinerių. Gal jų negalima statyti ant piliakalnio, nes bus sunku ištuštinti? Tik jo papėdėje, ko gero, leistina.
Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyrius yra žadėjęs surengti Vaduvų piliakalnio tvarkymo talką. Kad čia kažkas, gal seniūnijos siųsti žmonės, šiek tiek pasidarbavo, rodė piliakalnio papėdėje sukrautos kelios šakų krūvelės.
Ką sako žmonės
Užsukome į arčiausiai piliakalnio įsikūrusią sodybą. Jos gyventoja Vanda Kairienė paaiškino, kad čia Pacauskų kaimas. Čia ji gyvena nuo 1971 metų, yra gimusi irgi Skapiškio seniūnijoje, Bajorų kaime.
„Šiame krašte anksčiau buvo „Žalgirio“ kolūkis. Šią sodybą mano šeima nusipirko iš kolūkio. Kolūkiui ją buvo pardavę ankstesni gyventojai Balaišiai. Dabar man padeda tvarkytis iš Panevėžio atvažiuojantis anūkas Edvinas su drauge Jolita. Apie Vaduvų piliakalnį daug papasakoti negaliu. Esu girdėjusi tokią legendą, kad šią kalvą kepurėmis supylę švedų kareiviai. Visais laikais čia buvo rimties vieta – nei gegužinių, nei kitokių pasilinksminimų. Kaip kitaip, juk ant piliakalnio kapinaitės. Jose šiuo metu leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėse. Čia buvo ir yra laidojami aplinkinių kaimų – Vergučių, Pacauskų, buvusio Vaduvų kaimo ir kitų vietovių mirusieji. Ši vieta visuomet buvo prižiūrima. Šiuo metu seniūnija vis pašienauja, išretina krūmynus“, – pasakojo moteris.
Tai patvirtino ir Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius. Pasak jo, kiekvieną pavasarį seniūnija renka sausuolius, išgeni krūmynus piliakalnio teritorijoje. Šiemet palei piliakalnį buvo atsiradęs melioracijos įrenginių defektas, reikėjo jį sutvarkyti.
„Skapiškio seniūnijoje turime 34 kapines. Atliekų konteinerius statome tik prie didžiųjų kapinių, kur yra privažiavimo kelias atliekas surenkančiam transportui. Kitur yra atliekų maišai, kuriuos reguliariai ištuštiname. Prie Vaduvų piliakalnio nėra gero privažiavimo kelio. Ten lauko keliukas, todėl ir konteinerių nėra, tik atliekų maišai. O kapinių tvoros stulpelių netvarkome todėl, kad tai yra kultūros paveldo objektas. Tos plytos senoviškos molinės. Reikia iš Kultūros paveldo departamento leidimo restauravimo ir atstatymo darbams atlikti. Be to, neturime ir plytų, panašių į autentiškas“, – paaiškino seniūnas.
Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Vytis Zavackas, atsakingas už paminklosaugą, sakė, kad Vaduvų piliakalnis ir veikiančios kapinės buvo apžiūrėtos šį pavasarį.
Ten yra medžių sausuolių, kuriuos reikėtų nupjauti. Jie gadina ir kapinių tvorą. Tvoros vieni stulpeliai išsilaikę palyginti neblogai, antrus reikia kuo skubiau restauruoti.
„Konkrečiai pasakyti, kada bus pradėti tie darbai, negaliu. Šiemet tam neskirta lėšų. Gal vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje ir galėtų būti tvarkytinų paveldo objektų sąrašas peržiūrėtas. Reikės dėl to tartis ir su Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriumi, bendradarbiauti su seniūnija. Tvorą reikia sutvarkyti, juolab kad tos kapinės dar veikiančios. Reikia, kad artimųjų kapavietes tvarkantys žmonės jaustųsi saugūs ir kad mūsų paveldas nesunyktų“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie dvaro likimą
Paskubėti tikrai reikia, kad nenutiktų taip, kaip Vaduvų dvarui, iš kurio bene autentiškiausia likusi senoji medžių alėja, vedanti į šį dvarą nuo Pacauskų kaimo pusės, ir malūnas be stogo ir sparnų.
Pasak V. Zavacko, ši dvarvietė šiuo metu įrašyta į rajono paveldo objektų sąrašą, bet yra privataus asmens, kuris, matyt, neturi lėšų tam paveldui tvarkyti.
Pakalbintas Bronius Sliekas, šios teritorijos savininkas, patvirtino, kad sutvarkyti malūnui ir atstatyti dvarui reikėtų milžiniškų lėšų.
Autorės nuotraukos
„Bandžiau įvairiais būdais ieškoti finansavimo šiems statiniams tvarkyti. Europiniai fondai tokioms reikmėms lėšų neskiria. Antra vertus, nebūtų jokios naudos iš to atstatymo. Dvaro tik pamatai belikę. Akmenys iš ten kolūkiniais laikais statant fermas buvo ištampyti. Žinoma būtų galima uždengti malūną, bet prie jo pavojinga artintis. Akmenys krenta. Reikėtų tvirtais tinklais darbo vietą apjuosti, specialius stelažus montuoti. Tikrai ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų atsieitų. Tai dideli pinigai. Taigi buvusią Vaduvų dvarvietę pagal galimybes nušienauju, apgeniu medžius, sutvarkau vėjovartas. Ten augančius uosius, matyt, kažkokia liga puola. Jie virsta iš šaknų“, – kalbėjo B. Sliekas.
Apie kapinių kryžius
Vaduvų kapinėse antkapiniai paminklai su lenkiškomis pavardėmis byloja, kad čia laidoti ir netoliese stovėjusio Vaduvų dvaro gyventojai.
Apie Vaduvų piliakalnio kapines šiek tiek pavyko informacijos rasti dr. Jolantos Zabulytės straipsnyje „Skapiškio seniūnijos kryždirbystės paminklai“, ruošiamame spausdinti rengiamoje monografijoje „Skapiškis“, kurią sudarinėja Aušra Jonušytė.
Ten rašoma, kad lieti kryžiai ir jų akmeniniai postamentai, kaip ir iš akmens tašyti masyvūs akmeniniai kryžiai, XIX a. pab.–XX a. I pusėje buvo gana brangūs, o nesant vietinės gamybos, kainavo ir jų transportavimas, todėl kryžių skaičius ir pobūdis liudija ne tik tuometinį žmonių estetinį skonį, bet ir ekonominę krašto arba konkrečios vietovės padėtį.
Vaduvų piliakalnio kapinaitėse taip pat aptikti 2 lieti kryžiai. Galima spėlioti, kad tokius paminklus išgalėjo pastatyti tose apylinkėse gyvenę dvarininkai.
Paprasti vientisos juostos formos lieti kryžiai nėra labai paplitę Lietuvoje. Vienas toks kryžius irgi rastas Vaduvų kaipinaitėse. Ant jo iškalta 1899 metų data.
Mokslininkė pastebėjo, kad Skapiškio seniūnijoje palyginti nemažai esama kryžių su „vėduokliniais“ skersinių galais, kurie dažnesni Užnemunėje (Šakių r.), aptinkami ir Žemaitijoje (Raseinių r.), tačiau Aukštaitijoje retesni. Vienas toks paminklas yra ir Vaduvų kapinėse.
Dauguma senųjų kaltinių kryžių yra be įrašų ir datų. Seniausias Vaduvų kapinėse yra su 1895 m. data. Čia yra ir du XIX a. pab.–XX a. pr. buvę labai populiarūs paminklai su akmeniniais kryžiais. Deja, jie su nulūžusiais kryžiais.
Vaduvų kapinėse XIX a. pab. mirties datomis pažymėti tik keli paminklai: seniausias datuotas kryžius su iškaltais 1885 mirties metais. Čia taip pat yra du paminklai su 1890 metais (vienas be kryžiaus), kitas su 189… m. data. Medinių paminklų Kupiškio krašte buvo statoma mažai. Vaduvų kapinėse rasti tik du tokie paminklai.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ