Autorės nuotrauka
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Išgirdus žodį – gatvė, pirmiausia į galvą ne vienam žmogui lenda negatyvūs stereotipai, susiję su valkatomis, benamiais, savo kūną pardavinėjančiomis moterimis, chuliganais, paliktais be priežiūros vaikais ir kitokia grėsme.
Gali būti ir priešingas gatvės suvokimas – ja plūstanti gyvybinga margaspalvė žmonių minia, šviesų jūra, spalvingos reklamos, dviratininkai, puikiai sugyvenantys su pėsčiaisiais ir automobilių vairuotojais, spalvingos vaikų žaidimų aikštelės ir aplink žydinčios gėlės.
Kiekvienas turime savitą gatvės sampratą, kuri susiformavo iš asmeninės patirties. Tokią turi ir kupiškėnas Marius Praniauskas, gatvės gimnastikos propaguotojas.
Kokias asociacijas Tau kelia žodis – gatvė?
Visų pirma tai laisva, nevaržoma griežtų taisyklių erdvė, kur gali pasireikšti žmogus.
Prie kokios gatvės stovinčiame name užaugai, gyveni?
Užaugau ir gyvenau Kupiškyje, prie Vytauto gatvės pastatytame name. Dabar mokausi Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre sporto paslaugų teikėjo, kūno rengybos trenerio specialybės. Taigi Kupiškyje esu tik svečias.
Ar domėjaisi savo gatvės istorija?
Žinau, kad ji egzistavo ir prieškario laikais, kad pavadinta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto garbei, kad sovietiniais metais buvo pervardyta Stasio Šeinausko vardu, o Atgimimo metais vėl jai sugrąžintas ankstesnis pavadinimas. Mokykliniais metais net darbą apie tai reikėjo parengti. Senas laikas. Visko net nebeprisimenu, ką ten tyrinėjau.
Apibūdink savo gatvę. Kuri vieta Tau čia gražiausia?
Vytauto gatvė vasarą skendi žalumoje. Ji visuomet švari ir tvarkinga. Prie jos įsikūrusios svarbiausios rajono įstaigos – Savivaldybė, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, yra bankas ir daug kitokių įstaigėlių, parduotuvių.
Man pati gražiausia ir kelianti daug gražių prisiminimų šios gatvės vieta – gimnazijos stadionas.
Papasakok apie tai plačiau.
Čia prasidėjo mano kaip gatvės gimnasto karjera. Čia susiburdavo mano bendraminčiai. Ten yra skersiniai, nebloga aikštelė. Gaila, kad dabar šios sporto šakos entuziastų mažai belikę. Kai išvykau į Kauną, nebėra kam juos suburti. Gaila, nes buvo nemažas įdirbis. Tikrai galiu pasakyti, kad gatvė man turėjo įtakos renkantis gyvenimo kelią, susijusį su sportu.
Kaip Tau atrodo, ką reikėtų keisti, ko šiai gatvei stinga?
Reikėtų viešos, labiau matomoje vietoje įrengtos sporto aikštelės. Mokyklos stadionas, manau, nėra visiškai vieša vieta, skirta visiems sportuoti.
Girdėjau, kad bus atnaujinta teniso aikštelė Vytauto g. prie Kupos. Ten būtų galima papildomai visokių treniruoklių, lygiagrečių pastatyti nepaisant, kad kitoje upės pusėje jų šiek tiek yra.
Triukšmingų atrakcionų tikrai nereikia. Tvarkos ir patrauklumo stinga daugiabučių namų kiemams. Ten turėtų būti daugiau sūpynių, smėlio dėžių vaikams. Dabar senosios apaugusios žolėmis.
Gatvės gale reikia keisti išklypusį šaligatvį. Šaligatvius, kuriais vaikštinėja palyginti nedaug žmonių, būtų tikslinga padalyti į pėsčiųjų ir dviratininkų zonas. Dviratininkų judėjimas turėtų būti vienpusis.
Gatvės pradžioje galėtų atsirasti interaktyvi lenta, kur praeiviai nesunkiai keliomis kalbomis susipažintų su šios gatvės istorija, pokyčiais, garsiais čia gyvenusiais žmonėmis. Galėtų susikurti ir gatvės bendruomenė, švęsti kartu šventes, formuoti savo tradicijas.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ