Valio Staburo nuotrauka
Lietuvoje senatvės pensija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Statistikos pateiktais duomenimis, 2016 metų paskutinį ketvirtį ji siekė 255,40 eurus, Latvijoje – 301 eurą, Estijoje – 390 eurų.
Prognozuojama, kad po 30 metų šiandieniniai darbuotojai, uždirbantys vidutinį atlyginimą, gaus maždaug 246 eurų pensiją. Tik jei patys kaups papildomai, tai gali tikėtis sotesnės senatvės.
Ar tikimės pragyventi iš būsimos pensijos? Ar visgi savo finansine gerove senatvėje reikia papildomai pasirūpinti patiems? Tokius klausimus uždavėme dirbantiems įvairaus amžiaus žmonėms.
Pasiteiravome ir pensininkų, kaip jiems sekasi išgyventi gaunant lietuvišką pensiją.
Kai pensija ne už kalnų
Valentinas Beinoris, dirbantis vienoje įmonėje vadybininku, sakė, kad tapęs pensininku mielai padės žmonai auginti gėles. Tai bus ne tik malonus užsiėmimas, bet ir papildomas pajamų šaltinis. Jis pridūrė, kad pensijai kaupia ir II pakopos pensijų fonduose. Iš to tikisi gauti šiokią tokią investiciją ir tas lėšas panaudoti savo gėlininkystės ūkiui plėtoti.
„Manau, kad pensija gali užtikrinti minimalius, būtiniausius žmogaus poreikius. Norint gyventi oriau, pakeliauti, daugiau kažką nuveikti, Lietuvos pensininkas turėtų susirasti kokį nors papildomą darbelį, užsiimti kokiu nors amatu, iš kurio galima gauti nors kiek pajamų“, – teigė V. Beinoris.
Ūkininkė Genė Žilinskienė sakė, kad vieni ūkininkai senatvės pensijai kaupia „Sodroje“, antri ir pensijų kaupimo fonduose. Yra žmonių, kurie tam reikalui ir patys taupo.
„Mes neturime iš ko papildomai taupyti senatvei. Blogiausiu atveju parduotume ūkį. Tik kažin ar atsiras jį perkančių žmonių? Šiuo metu daugiausia Lietuvoje ūkininkų, kurių amžius 50–70 metų. Jaunimas nenori imtis ūkininkavimo.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ