Jeigu įpratome nuvažiuoti į „AgroBalt“, „Agrovizijos“ ar „Ką pasėsi…“ parodas, tai išsiruošti į Berlyno „Žaliąją savaitę“ sausio viduryje irgi jokia naujiena. Europa jau mus prisipratino ir mes ten apsipratome. Ir važiuoja kaimo žmonės, žemdirbiai, nes šiuo metų laiku yra laisvesni, atviri naujiems įspūdžiams. Pasirengti naujai patirčiai galima jau namuose.
Nuvažiuojantiesiems kasmet į Berlyną, tikėtina, vos ne visi Lietuvos paviljono dalyviai atrodytų lyg seniai matyti namiškiai. Daugelį metų lietuvaičių pasirinkti šalies žemės ūkio ir maisto pramonės prezentacijos prioritetai nesikeičia – tradiciniai amatai, tautodailė, liaudies meistrai, tradicinė lietuviška virtuvė. Šiemet Berlyne savo produkciją pristatė 8 šalies įmonės, gaminančios tautinio paveldo sertifikatą turinčius ekologiškus maisto gaminius ir gėrimus, taip pat tautodailininkai ir liaudies meistrai, kuriantys unikalius ir originalius gintaro, žalvario, keramikos, nertos tekstilės gaminius. Visi jie turi tautinio paveldo sertifikatus.
Kupiškėnams galėtų kilti pavydo jausmas, kadangi mūsų kaimynai ten seniai pažįstami ir mėgstami. Laimutė Sadauskienė iš Juodupės su savo šakočių kepimo krosnimi ir išskirtiniais Juodupės baravykais kasmet garbingiausioje vietoje demonstruoja šakočių kepimą, net kelios Vokietijos televizijos kūrė specialias laidas.
„Saimetos“ bendrovė, kepanti Daujėnų naminę duoną su įvairiais priedais, vienintelę lietuvišką duoną, žymimą europiniu ženklu, turi geografinę nuorodą. Panevėžiečiai, Radviliškių kaimo kepykla, šiemet parodoje dalyvaujanti pirmąkart, pristato įvairią duoną, šimtalapį. Gali juk būti ir kupiškėnų pirmas kartas, yra tautodailininkų, kuriančių tautinio paveldo sertifikatu įvertintus dirbinius, turinčių tradicinių amatų meistro vardą… Tik kažkas turėtų pastebėti, pasiūlyti, paskatinti ir padrąsinti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ