žurnalistas
Tai, ką ir minėjau prieš savaitę, įvyko: po savaitgalio garsiausi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų gaidžiai pritilo viešojoje erdvėje, kiti išvis nustojo giedoję. Nesu joks pranašas, tiesiog taip kassyk baigiasi pirmasis rinkimus laimėjusios partijos euforijos etapas.
Tokia yra bendra patirtis: valstiečiai ir žalieji – tokie patys, kaip ir kiti. Jų bendra elgsena visiškai atitinka bendrą lietuvišką tradiciją, jeigu pripažintume ją egzistuojant.
Spėju, kad laimėjimo euforija neišvengiamai turi ir antrąjį etapą, kurį galėtume pavadinti „simbolių naikinimu“. Apie tai buvau pradėjęs galvoti dar savaitės pradžioje. Ir, po teisybei, ėmė tuo pat metu ir natūralios abejonės. Kada trečiadienį ar ketvirtadienį LVŽS lyderis p. Ramūnas Karbauskis paskelbė planuojąs naikinti Energetikos ministeriją, supratau, kad abejones galiu drąsiai sviesti į šoną.
Čia galima pasimokyti iš pirmtakų klaidų: Algirdas Butkevičius ir jo kompanija „Kubiliaus ir Sekmoko“ palikimo naikinimui skyrė pikčiausius šunis ir sugaišo bent porą savo kadencijos metų.
Taigi p. Karbauskis, pasak dienraščio „Verslo žinios“ pranešimo, sako, kad Energetikos ministerijos, kuri buvo įkurta konservatorių vadovaujamos koalicijos laikais (2008–2012 m.), tikslas buvo strateginių projektų įgyvendinimas, ir ji savo misiją atliko. Strateginiai objektai įgyvendinti, išskyrus vieną – Visagino atominės elektrinės projektą, kurį reiktų galutinai palaidoti. Ministerijos funkcijas p. Karbauskis siūlo perduoti galbūt Susisiekimo ir Ūkio ministerijoms.
Kadangi gilesnių paaiškinimų oficialiai jokių pareigų vykdomojoje valdžioje nesiekiantis LŽVS lyderis kol kas nepateikė, ar bent įžvalgų apie būsimosios valdančiosios koalicijos darbų energetikos sektoriuje planus, leisiu sau teigti, kad ši iniciatyva yra viso labo simbolis – konservatorių įkurta ministerija, kuri esą buvo sutverta tam, kad pastatytų naują atominę elektrinę – kuris turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Kadangi išsamesnio iniciatyvos paaiškinimo kol kas neturime, čia pateiksiu keletą abejonių ir retorinių klausimų, kurie mano prielaidas dėl prasidėjusio karo su simboliais, manding, turėtų pagrįsti.
Perskaitęs LVŽS rinkimų programą, neradau nė vienos tezės apie tai, kaip bus valdomas energetikos sektorius ir kokie pokyčiai jo laukia. Išmetus gražias bendrines frazes, nepasakyta, ir kokią nacionalinės energetikos strategiją (svarstomi keli jos variantai) LVŽS siektų įgyvendinti. Todėl, turint galvoje, kad p. Karbauskio prognozė dėl Visagino AE projekto pakasynų radosi visai ne iš LVŽS rinkimų programos, turime būti pasirengę tam, kad tokių netikėtų „naujienų“ ir ekspromtų rasis daugiau, vykstant politiniam procesui.
Energetikos ministerija yra institucija, 2017 m. turėsianti vieną kuklesnių asignavimų biudžetą – iki 160 mln. Eur (už jį mažesni tik Kultūros – 138 mln., Teisingumo – 100 mln. ir Užsienio reikalų – 82 mln.). Todėl perdavus jos funkcijas kitoms ministerijoms, ne ką tesutaupysi.
Valdymo skaidrumu, ekspertų požiūriu, pasižyminčias energetikos sektoriaus įmones perdavus toms ministerijoms, kurios skaidrumu niekada nepasižymėjo (pvz., Susisiekimo), galima sugrįžti į maždaug dešimties metų praeitį. Pavadinkime tai nostalgija.
Be visų politinių ginčų, keletas strateginių idėjų ir projektų per paskutinį dešimtmetį sugebėjo išlaikyti savo tęstinumą: gilesnė Lietuvos integracija į Europos energetikos rinkas ir technologines sistemas (pvz., Lietuvos perdavimo tinklų sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos elektros perdavimo sistema, arba Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties). Kokį žmogų iš savo partijos arba iš koalicijos partnerių paskirs LVŽS lyderis įtemptoms deryboms tais klausimais Briuselyje ir, tarkime, Varšuvoje, jei jis nebus ministras?
Jeigu, kaip neoficialiai teigiama, į ūkio ministrus socialdemokratai siūlo Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, kurio tėvas Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius turi „Achemos“ grupės įmonių akcijų, o šiai ministerijai bus perduota dalis Energetikos ministerijos funkcijų (pvz., toje reguliavimo aplinkoje rasis suskystintų gamtinių dujų terminalą valdanti AB „Klaipėdos nafta“), kaip, p. Karbauskio požiūriu, turėtų būti sprendžiamas akivaizdus interesų konfliktas, jeigu „Achema“ ir toliau siektų šią savaitę vėl pradėtais teismais dabar jau Europoje toliau žudyti SkGD terminalą?
Kitaip tariant, valstybės valdymas nėra šaligatvių klojimas Naisiuose. Ir kiekvienos ministerijos panaikinimas nėra šiaip – viens, ir viskas! Kadenciją baigiantis energetikos ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį jau komentavo, kad panaikinti ministeriją galima, tačiau būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, tarkime – ES paramos gavimo procedūras, kurias iki šiol vykdė Energetikos ministerija ir kurios yra griežtos ir visiškai nepriklauso nuo p. Karbauskio burtų lazdelių.
Man atrodo, kad ragindamas save, bendrapartiečius, galimus koalicijos partnerius ir opoziciją nekalbėti apie postus ir institucijas, p. Karbauskis dviem kojomis lipa ant grėblio smėlio dėžėje.
Suprantama, viešųjų ryšių prasme, savo rinkėjams vienos ministerijos durų užkalimą kryžmai lentomis nesunku brangiai parduoti. Tačiau jau būtų miela išgirsti tikslus bei funkcijas, kurių siekiama konkrečiose visuomenės gyvenimo ir valstybės politikos sferose. O va čia – vis dar tuštuma.
Netikite? Tada labai rekomenduočiau nepagailėti laiko internete susirasti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos svetainę. Nepatingėkite perskaityti partijos rinkimų programą (ji nedidelė, nesugaišite nė poros valandų) – ar galite įsivaizduoti, kaip gyvensite po ketverių metų? Tiesiog skaitykite ir mėginkite pritaikyti sau ir savo šeimai kiekvieną tezę.
——-
Autorius: Rytas STASELIS