Pritarsite, pastarosios dienos Kupiškyje – „aukštos įtampos“ zonoje, jos įeis į rajono istoriją. Tik įamžintieji į jos puslapius, šiandien įtariami kyšininkavimu, greičiausiai tikėjosi būti įrašyti kaip vieni ilgiausiai kupiškėnams „tarnavę“ savo postuose, dar kitas – kaip „svieto lygintojas“, viešai įvairioje spaudoje demonstravęs aukštą moralę ir žadėjęs „padaryti daugiau gerų darbų, kad Kupiškyje gyventi gera būtų ne tik saujelei išrinktųjų“.
STT agentų vizitai ir vienas po kito sekę suėmimai daug kam atėmė žadą. Iš netikėtumo oficialios nuomonės neskubėjo išsakyti ir miesto valdžia. Tik rašydami laikraščio komentarus kupiškėnai liejo emocijas, tarp kurių, beje, nebuvo užjaučiančių ar itin nustebusių įvykusiais faktais. Nesu šalininkė anoniminių komentatorių. Bet turime, ką turime, žmonės dar nedrįsta viešumoje būti atpažįstami, ypač kai tai susiję su seniūnu ar kitu ponu, nuo kurio sprendimo esi priklausomas. Iš to, kaip klostosi įvykiai, nesunkiai galima suprasti, kad visa ši istorija turės tęsinį. Kur link nuves, šiandien galime tik spėlioti. Kai kam ne spėlionės galvoje, atėjo neramios dienos ir bemiegės naktys.
Yra ir skeptikų, kurie jau šiandien moja ranka – išplauks, išsipirks, nuvilkins. Čia daug tiesos, kadangi tokių atvejų, kai vilkinamos korupcinės bylos, priskaičiuotume per Lietuvą begales. Viena iš pagrindinių problemų, kodėl vis dar veši kyšininkavimas – nebaudžiamumas. Kol už tai nėra konfiskuojamas neteisėtai įgytas turtas, nebaudžiama laisvės atėmimo bausme, nuo korupcinių santykių nebus atgrasoma. Dabar valdžios kėdėje sėdintis koks nors pareigūnas ar kitaip įtaką sprendimams darantis veikėjas pasvarsto, įvertina riziką, ar jam apsimoka ar neapsimoka imti kyšį. Praktika rodo, kad vis dėlto apsimoka. Nebent baimė būti pagautam sulaiko. Bet baimė – nugalimas dalykas, kaip matyti iš gyvenimo praktikos. Apie priesaikas tarnauti žmonėms, negailestingai kovoti su korupcija taip pat pamirštama, kai pakvimpa asmenine nauda. Vertinant politikų ar valstybės tarnautojų garbės ir atsakomybės visuomenei laipsnį turėtų būti taip: arba ji yra nuolat, arba jos nėra. Kompromisai čia netinka. Kiek likę tos garbės ir atsakomybės, parodys laikas. Šį kartą STT sukeltas skersvėjis parodė dar ir tai, kad „suasmeniškėjusios“ pareigybės bet kokios organizacijos visumai nėra gerai. Kraują varinėti reikia.
O kupiškėnai ir toliau svarsto, kiek dar laukia eilėje išmėginti kietą belangės gultą…
——-
Autorius: Nomeda SIMĖNIENĖ