Žinia, drenuoti laukai garantuoja ūkininkui gerokai didesnį derlių. Šiais laikais Lietuvos valstybei tokie darbai – prabanga. Vienintelis būdas naujai sausinti dirvonus naudojantis Europos Sąjungos parama. Bet ir jai gauti reikia turėti nemažą savo indėlį. Tad Kupiškio rajone kaip ir daugumoje Lietuvos rajonų melioracija prieinama tik stambiesiems ūkininkams.
Tik remontui
Melioracijos darbams iš valstybės biudžeto lėšų vis mažėja. Praeitame Kupiškio rajono tarybos posėdyje patvirtinti pinigai 2016 metų Savivaldybės finansuojamiems melioracijos darbams atlikti. Iš viso tam skirta 186 tūkst. eurų dotacija. Didžioji dalis šios sumos atiteks tvenkinių priežiūrai, melioracijos statinių avariniam remontui, griovių tvarkymui.
„Pirmieji melioracijos projektai Lietuvoje pradėti rengti 1960–1970 metais. Tokie objektai tarnauja apie 50 metų. Tad tai vienur, tai kitur lūžta melioracijos įrenginiai, tvinsta laukai“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyr. specialistas Rimantas Bimbiris.
Praėjusiais metais Savivaldybė gavo 22 prašymus suremontuoti melioracijos įrenginius rajone. Patikrinus sugedusius statinius, 18 prašymų patenkinta. Kitiems nebeužteko lėšų.
„Įlūžus seniems įrenginiams atsiranda duobės, patvinsta laukai. Šiuo metu didesnio kaip 12,5 cm diametro drenažo rinktuvai yra valstybės nuosavybė, bet ji nepajėgi jų remontuoti, išskyrus tik avarinio gedimo remontą“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ