Apie Karines oro pajėgas išgirdęs eilinis lietuvis, tikriausiai, nusijuoktų: ką jos šiandien apgintų, kai aplinkui didžiausios pasaulio valstybės kuria neįtikėtinus ginklus. Ši kariuomenės dalis turi ne vienintelį tikslą ginti valstybę. Oro pajėgos vykdo paieškas, gelbėjimo darbus, gabena ligonis ir donorų atiduotus organus. O kartu su NATO mūsų kariai pasirengę išsaugoti taiką net ir didžiausios grėsmės akivaizdoje.
Kėlėsi antrą kartą
„Iš nebūties jau kėlėmės ne vieną kartą. O juk prisikėlusieji įgyja amžinų savo tvarumo galių, anot rašytojo Marcelijaus Martinaičio. Taip ir lietuvių aviacija, o ypatingai – karo aviacija“, – pradėdamas pokalbį apie Lietuvos karines oro pajėgas sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys.
Dabartinės Lietuvos oro pajėgos jau skaičiuoja dvidešimt trečius metus. Naują savo sukaktį šie kariai minės birželio 18 dieną.
1992 metų sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba. Tada, pasak pašnekovo, turėta daug lūkesčių, planų, kaip saugoti ir išsaugoti savo žemę.
„Tuomet dangaus žydrynė pasipuošė lietuvišku Vyčio Kryžiumi, atskraidintu kad ir nemūsišku transportiniu-keleiviniu lėktuvu An-2, tuokart pilotuojamu vyresniųjų leitenantų Tado Juozapavičiaus ir Kazimiero Šalčiaus. Ir jau antrąkart, kai atkurta Lietuvos karo aviacija“, – pasakojo G. Deksnys.
Aviacijos gimimas
Pirmą kartą Lietuvos karinė aviacija susikūrė dar 1919 metais. Tų metų sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurioje buvo ir Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi.
1920 m. rugsėjo 22 d. suformuota pirmoji Oro eskadrilė. Netrukus – ir antroji eskadrilė.
1921 m. birželio 29 d. Oro laivynui suteiktas naujas vardas – Aviacija. Tą dieną Karo aviacija surengė pirmąjį viešą pasirodymą Kauno aerodrome.
1924 m. kovo 11 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 38 patvirtinti karo lakūnų ir oro žvalgų ženklai ir nešiojimo taisyklės.
1931 m. Šiauliuose įsteigta Zoknių karo aviacijos bazė.
Pirmieji aviatorių bandymai
1922 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sportinis lėktuvas „Dobi I“, sukonstruotas ltn. Jurgio Dobkevičiaus. Jis po ketverių metų bandydamas lėktuvą „Dobi III“ žuvo avarijoje.
1925 m. Kauno aerodrome vyr. ltn. Antanas Gustaitis išbandė savo suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pagamintą vienvietį sportinį su 30 AG varikliu lėktuvą ANBO-I. Paties konstruktoriaus valdomas lėktuvas gana greitai pakilo į orą, visus susirinkusius stebindamas viražais. Nutūpė labai mažai teriedėdamas žeme. ANBO-I buvo sukonstruotas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
1929 m. pastatytas ir išbandytas mjr. Antano Gustaičio lavinimosi tipo lėktuvas ANBO-III, kuris Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pradėtas gaminti serijomis.
1927 m. karo aviacijos karininkų pastangomis Kaune įsteigtas Lietuvos aeroklubas. Pirmuoju jo pirmininku buvo išrinktas pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, o nuo 1928 m. prof. Zigmas Žemaitis, kuris pirmininkavo klubui iki jo likvidavimo. 1928 m. atliktas pirmasis Lietuvoje bandomasis šuolis parašiutu.
Lietuvos istorijos vadovėliuose įamžintas 1933 m. Lietuvos karo aviacijos ats. kpt. Stepono Dariaus ir Amerikos lietuvio lakūno Stasio Girėno lėktuvu „Lituanica“ atliktas skrydis. Tų metų liepos 15–17 d. lakūnai perskrido Atlanto vandenyną. Per 37 val. 11 min. nuskridę tiesiąja 6411 km ir pasiekę antrąjį rezultatą pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtąjį pagal išbūtą ore laiką lakūnai liepos 17 d. žuvo tuometinėje Vokietijoje, Soldino miesto apylinkėse.
Dar po metų atliktas 10 000 kilometrų ANBO-IV eskadrilės skrydis aplink Europą.
1935 m. vasario 14 d. Prezidento aktu plk. Antanas Gustaitis paskirtas Karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant rugsėjo 2 d. Karo aviacija perorganizuota, suformuojant grupes pagal paskirtį. 1936 m. priimti Aviacijos dirbtuvėse pagaminti 5 mokomieji lėktuvai ANBO-51 (Nr. 80–84). Po metų atliktas Lietuvos karo aviacijos naikintuvų D-501, ANBO-41 ir žvalgybos lėktuvų skrydis į Latviją.
1939 m. atliktas pirmasis bandomasis brigados gen. Antano Gustaičio konstrukcijos lengvo bombonešio ANBO-VIII skrydis. Skrido pats konstruktorius.
Nauja pradžia
1940 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos karo aviacijos viršininkas brigados gen. Antanas Gustaitis SSSR okupantų priverstinai paskirtas Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku dalyvauti likviduojant Lietuvos karo aviaciją.
Prireikė daugiau nei pusės amžiaus, kol Lietuvos aviacija vėl tapo savarankiška.
„Ir tai vėl buvo naujas iššūkis ir atsakomybė visai šaliai, ją pasiryžo atkurti pirmieji karo lakūnai, ėję tarnauti į besiformuojančias karines struktūras“, – kalbėjo viešųjų ryšių atstovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ