2024/11/15

 

Kaip pabėgėlius sutinka Vokietija ir ko jiems tikėtis Lietuvoje

Lietuvė Erika Heuwers turi daug draugų kitataučių.
Nuotrauka iš
Banguolės

Aleknienės-Andrijauskės albumo

Pabėgėlių problema pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungai ir kai kurioms jos kaimynėms. Lietuva taip pat rengiasi per dvejus metus priimti 1105 tokius asmenis iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Kaip viskas vyks realiai, kol kas niekas nežino. Lietuva jau turi patirties priimant pabėgėlius. Veikia Pabradės užsieniečių registracijos centras, Ruklos pabėgėlių priėmimo centras. Kaip toliau seksis tą patirtį rutulioti, parodys netolima ateitis.

Pasidomėjome, kokia situacija yra Vokietijoje, kuri labai mielaširdingai atvėrė savo sienas pabėgėliams ir buvo, ir tebėra daugelio pabėgėlių svajonių šalis.

Apie tai, ką skelbia šios šalies žiniasklaida, kokios nuotaikos sklando visuomenėje ir savo asmenine patirtimi bei požiūriu pasidalijo daugiau nei penkiolika metų Vokietijoje, Šiaurės Reino Vestfalijos regiono Rheinės mieste, gyvenanti mūsų tautietė Erika Heuwers.

Stinga būsto, ilgai nedirba

Pasak Erikos, Vokietijoje dygsta pabėgėlių palapinių miesteliai, jiems gyventi skubiai pritaikomos buvusios apleistos kareivinės, prekių sandėliai ir kitokie visuomeninės paskirties statiniai bei patalpos. Antai net jų miesto vienoje rotušės salėje buvo priglausta dalis pabėgėlių. Gatvėse besibūriuojantys naujieji atvykėliai jau irgi tapo Vokietijos kasdienybe. Bėda ta, kad net ir čia, vienoje turtingiausių ES šalių, kad viskas sklandžiai vyktų, stinga lėšų, arba tiksliau sakant, stringa jų paskirstymas tarp tam tikrų institucijų ir šalies regionų.

„Mūsų mieste visos mokyklų sporto salės yra atiduotos pabėgėliams apgyvendinti. Mokinių tėvai reiškia nepasitenkinimą. Vaikams nėra kur sportuoti. Bandoma tiems asmenims prieglaudą rasti apleistose kareivinėse. Bėda tik, kad tos patalpos dažniausiai jau daug metų buvo nenaudojamos, be šildymo ir vandentiekio. Jų remontui vis dar laukiama lėšų.
Palapinių miesteliai yra įrengti užmiestyje, laukuose. Toks yra ir prie Rheinės. Artėjant žiemai iš ten stengiamasi kuo daugiau žmonių perkelti į namus. Antai neseniai dalis pabėgėlių pastogę gavo sename policijos pastate. Šių metų spalį Rheinėje, maždaug Panevėžio dydžio mieste, jau buvo 800 pabėgėlių. Miesto meras sakė, kad per lapkritį kas savaitę bus priimta dar po 50 atvykėlių. Taigi gruodį jų mes tikriausiai turėsime per tūkstantį“, – teigė pašnekovė.

Erika sakė, kad patekę į Vokietiją pabėgėliai privalo pereiti du etapus, kol gauna prieglobstį. Pirmiausia jie registruojami, o vėliau vežami apgyvendinti į įvairius prieglaudos namus. Po politinio prieglobsčio prašymo praėjus 3 mėnesiams, pabėgėlis gali pateikti prašymą dėl darbo. Jo prašymo nagrinėjimas gali užtrukti iki 15 mėnesių. Žiūrima, ar į tą darbą yra pretendentas Vokietijos pilietis, ar į tą vietą nori pretenduoti ir atvykėlis iš kitos ES valstybės, ir tik tada ateina eilė pabėgėliui. Dauguma įdarbinimo agentūrų dėl tokio biurokratizmo yra pasipiktinusios, juolab kad Vokietijoje labai stinga kvalifikuotų darbininkų, net ir paprasčiausius darbus atliekančių žmonių. Blogiausia, kad pabėgėliai daugiau nei metus yra priversti sėdėti nieko neveikdami. Jie pradeda protestuoti. Yra surengę piketą, kurio metu reikalavo darbo ir sąlygų studijuoti.

Pirmiausia moko kalbos

Erika pasakojo, kad Vokietijoje nėra vieningai nuspręsta, kaip integruoti vaikus į mokyklas. Kiekviename šalies regione (žemėje) yra skirtinga tvarka, tačiau prioritetas teikiamas vokiečių kalbos mokymui. Vieni pabėgėliai tik atvykę iškart pradedami mokyti kalbos, kiti po 3 mėnesių.

Labai stinga vokiečių kalbos mokytojų. Naudojamasi visų žmonių, mokančių šią kalbą, paslaugomis. Antai yra tokių atvejų, kad kalbos moko net pardavėjos, gavusios tam tikras instrukcijas.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“


——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video