Autorės nuotrauka
Istorija ne kartą parodė, koks galingas ginklas gali būti propaganda. Juk žmogaus pasąmonė yra daug stipresnė už pačius moderniausius tankus ir automatus. Jei įtikinsi žmogų persukti pasaulį, jis taip ir padarys. Jei liepsi jam žudyti dėl įskiepytų vertybių, ranka nebesudrebės.
Galima sakyti, kad Kupiškis – mažas miestelis, kur joks terorizmas, karas nepasieks. Tačiau propagandinė kova gali pasiekti kiekvieną žmogų, kuris gerdamas kavą ryte tiesiog užmeta akį į savo mėgstamą informacijos portalą.
Apie propagandos apraiškas, jos pavojų ir atrėmimo būdus kalbėjomės su Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės Kupiškio Stasio Lozoraičio šaulių 5-osios kuopos vadu DARIUMI BARONU.
Ar gali propaganda pasiekti Kupiškį?
Manau, kad propaganda jau seniai pasiekė Kupiškį. Ji ateina per televiziją, internetinę sklaidą. Juk dabar informacijos šaltiniai mums pasiekiami iš bet kurio pasaulio kampo. Nesame atskirti – tai ta pati civilizuota Europa. O į ją skverbiasi įvairios propagandos: ir iš Rusijos, ir iš Ukrainos, ir iš Amerikos, ir iš musulmoniško pasaulio.
Konkrečių propagandos apraiškų mūsų vietinėje žiniasklaidoje ar kituose šaltiniuose nesu pastebėjęs. O kas vyksta prieš rinkimus ar panašiai, tai – politiniai žaidimai. Ir dauguma juos supranta.
Kaip pasireiškia propaganda?
Kas tai yra propaganda? Tai – noras suformuoti tam tikrą nuomonę. Elementariausia ją perteikti per televiziją. Pavyzdžiui, šiuo metu itin daug propagandos pastebiu rusiškuose televizijos kanaluose.
Juose mėgstama pateikti žinias iš vienų pozicijų, stengiantis suklaidinti žiūrovus. Vienas tokių pavyzdžių – Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimas. Rusai parodė, kad mūsų valdžia bijodama neramumų dėl sovietinės atributikos negerbimo, paminklus išgabeno naktį. O iš tiesų žinome, kad tai – judri gatvė ir nukėlimo darbai būtų iššaukę automobilių kamščius.
Aš manau, kad kiekviena šalis turi savo propagandos. Bet gana sunku ją atskirti. Tendencingas, iš anksto suplanuotas kažkokios žinios paskleidimas, nepasakant kai kurių faktų – tai jau propaganda. O kai pateikiama visa informacija, ji tampa rimtu faktu.
Man atrodo, kad propagandos principus puikiai supranta viešųjų ryšių specialistai. Jie mokosi, kaip paveikti žmogų. Kartais dėl klaidinimo kaltinami ir žurnalistai. Bet jų tikslas dažniausiai pritraukti skaitytoją, iškelti sensaciją, bet ne įteigti kažkokią specialią nuomonę.
Kartu noriu pridurti, kad yra ir geros propagandos, kai ji atneša naudos. Pavyzdžiui, įtaiga dėl saugaus vairavimo, saugos diržų prisisegimo – išsaugoma žmonių gyvybė. Taip pat neprieštarauju propagandai dėl balsavimo, kuri ragina eiti gyventojus atiduoti savo balso. Norima suformuoti pilietišką nuomonę.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ