Tragedija Kražiuose atskleidė, kad socialines paslaugas teikiančių darbuotojų darbas yra ne tik sudėtingas, bet dažnai ir labai pavojingas. Po visą šalį sukrėtusių įvykių, kurių viena iš aukų – ir socialinė darbuotoja, prabilta apie tai, kad šiems specialistams būtina didesnė apsauga. Žmonės siūlo socialinius darbuotojus apginkluoti bent dujų balionėliais. Ar saugiai lankydami gyventojus jaučiasi šie specialistai, ar reiktų šią apsaugą stiprinti?
Darbas – pavojingas
Socialinių paslaugų srities darbuotojai, dirbantys su specifinės pagalbos, paramos reikalingais žmonėmis, susiduria ne tik su psichologiniu, bet ir su fiziniu smurtu. Lankydami rizikos šeimas jie dažnai patenka į sveikatai, o kartais ir į gyvybei pavojingas situacijas. Apie tai, kad būtina didesnį dėmesį skirti socialinių darbuotojų saugumui po žudynių Kražiuose prabilo ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Bėda ta, kad nėra sąlygų į socialinės rizikos šeimas siųsti ne po vieną, bet po kelis socialinius darbuotojus. Nereglamentuota ir tai, kaip būtų galima naudoti fizines apsigynimo priemones. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė teigė, kad ne veltui socialinių darbuotojų darbas yra įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą. „Niekada nežinai, ko gali sulaukti, ir ar sveikas, gyvas grįši namo“, – kalbėjo vedėja.
Pasak L. Bartulienės, socialiniai darbuotojai, ypač tie, kurie lanko socialinės rizikos šeimas, patiria nemažą pavojų. „Darbuotojai patenka į žmogaus gyvenamąją aplinką, eina jo namus ir negali saugiai jaustis, nes nežino, ką ten ras, kokios būsenos ar nuotaikos bus tie žmonės, pas kuriuos socialiniai darbuotojai privalo vykti. Yra buvę visko – ir grasinimų, ir keiksmų. Su tuo susiduriama dažnai. Socialinės rizikos šeimos į sąrašus yra įtrauktos dėl girtavimo, kitokių problemų, todėl realus pavojus išties yra, nes neblaivus žmogus gali būti daug agresyvesnis, o socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs apsiginti tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – teigė L. Bartulienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ