Per Vėlines senosiose Kupiškio kapinėse prisiminti ir Lietuvos savanorių, kritusių už Lietuvos nepriklausomybę 1919, 1920 ir 1922 metais, kapai. Jaunimas prie jų uždegė žvakutes, o kapų kryžius perjuosė trispalvėmis juostelėmis.
Išties tai buvo prasminga, pilietiškumą ugdanti akcija. Deja, akis badė išsitrynę kryžių užrašai. Vietomis jau visiškai nebeįskaitomos čia palaidotų savanorių pavardės.
Sąrašai yra
Pasirodo, apie tai „Kupiškėnų mintyse“ buvo rašyta ir 2000 metais. Kelta mintis, ar negalėtų Savivaldybės taryba nors kiek rasti lėšų dažams Lietuvos savanorių kapų kryžių užrašams atnaujinti. Akivaizdu, kad per daugiau nei dešimt metų padėtis nepagerėjo. Gal tam ir reikia dažų, o gal tik rėžtuku ar panašiu įnagiu specialistui pasidarbuoti, kad visi žinotume, kas padėjo galvą už mūsų laisvę ir nepriklausomybę, kad būtų deramai pagerbti tie žuvusieji.
Kyla ir kitas klausimas, ar išblukus visiškai užrašams, galėsime atsekti, kas kur palaidota. Beje, tokie pat nebeįskaitomi užrašai yra ir ant Pirmojo pasaulinio karo kareivių kapų Palėvenės kapinėse.
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Aušra Jonušytė sakė, kad muziejuje yra 2001 m. parengtas architektės Živilės Mačionienės Lietuvos karių kapų Kupiškyje restauravimo projektas. Jame minima, kad senosiose miesto kapinėse yra palaidota 60 Lietuvos karių savanorių, pateiktas jų sąrašas ir schemoje sunumeruotos jų palaidojimo vietos. Vadinasi, atnaujinant tuos užrašus yra kuo remtis. Archyvuose būtų galima surasti ir duomenų apie Palėvenėje palaidotus vokiečių karius.
„Užrašai ant savanoriams pastatytų kryžių ir vokiečių kapų turėtų būti perkalti iš naujo. Tą procesą turėtų kuruoti paveldosaugos specialistas, kad nebūtų kas nors sugadinta nepataisomai“, – teigė pašnekovė.
Paminklotvarkininko neatstos
Ji pridūrė, jog muziejininkai šią vasarą pajuto, kad rajone nebėra paminklotvarkininko. Daug skambučių su įvairiais klausimais sulaukta iš Kultūros paveldo departamento apie rajono paveldo objektus. Kiek leidžia muziejininkų kompetencija, į tuos klausimus atsakyta. Tačiau istorikų, muziejaus darbuotojų funkcijos kitokios. Jie negali atstoti paminklotvarkos specialisto, kuris nuolat turi stebėti rajono paveldo objektų būklę.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ