iš leidinio „Skapiškis“ (sudarytoja Aliutė Elena Markevičiūtė)
Tikslių istorinių duomenų, kada Skapiškyje pastatyta pirmoji bažnyčia, nėra. Manoma, kad tai buvo maždaug apie 1500 metus, arba prieš 515 metų.
Išsamių duomenų apie pirmąją Skapiškio bažnyčią yra surinkusi ir pateikusi pačios sudarytame leidinyje „Skapiškis“ šio miestelio gyventoja mokytoja Aliutė Elena Markevičiūtė.
Ji rašo, kad iki 1555 metų ši bažnyčia priklausė arijonams. Arijonai – krikščionybės atskala, atsiradusi IV a. Romoje. Kad bažnyčia 1519 metais jau buvo, galima spręsti iš Gardino seniūno Jurgio Radvilos bajorės Elenos Baltramiejienės-Tartilavičienės skundo, rašyto 1519 metų spalio 12 d. prieš Stanislovo Skapo raštininką Jurgį. Ji tada buvo atvykusi į Skapo miestelį Mituvą, į bažnyčią. (Remtasi A. Baliulio straipsniu „Iš Kupiškio praeities“ leidinyje „Kupiškio kraštas“, V., 1997 m.)
J. Ochmanskis, rašydamas apie Vilniaus vyskupijos bažnyčias, mini, kad 1519 metais Skapiškyje (Mituvoje) buvo privačios fundacijos bažnyčia.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Tribunolo knygoje įrašyta, kad 1555 metais Ukmergės pilies raštininkas Felicijanas Stanislavas Skapas Ožakas, Skapiškio (Mituvos) dvaro ir valsčiaus savininkas, tą bažnyčią radęs labai apleistą. Jis ją savo lėšomis suremontavęs, perdengęs, įtaisęs altorių ir bažnytinį inventorių. Bažnyčiai jis užrašęs 13 valakų žemės (dovanojęs Kreipšių, Biliūnų, Bajorų kaimus su valstiečiais).
Klebonai gyvendavo Kreipšių palivarke. Nauja klebonija prie bažnyčios pastatyta tik 1876 metais. Ji buvo medinė, didelė, stataus kampo pavidalo. Sudegė per Antrąjį pasaulinį karą.
1841 metais klebono Motiejaus Klimavičiaus rūpesčiu sumūryta dviejų aukštų varpinė. Joje buvo penki varpai, vienas už kitą didesni ir labai gražaus skambesio. Visais penkiais varpais skambindavo tik didžiųjų švenčių dienomis, per atlaidus ir sekmadieniais. Vėliau varpai iškabinti ir norėta juos visus išvežti į Rusiją. Vieną varpą pavyko išgelbėti.
1845 metais sutaisyta mūrinė bažnyčios šventoriaus tvora. Šventorius apsodintas medžiais.
Kurį laiką Skapiškyje veikė dvi bažnyčios – senoji parapinė ir vienuolyno. Pastaroji atsirado, kai 1750 metais Skapiškyje įsikūrė dominikonų vienuolynas. 1665 metais vienuoliai pasistatė savo bažnyčią, kuri buvo medinė, o vėliau po gaisro 1826 metais vietoje sudegusios pastatyta mūrinė.
Pamažu senoji bažnyčia sunyko. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino parapijai perduotą buvusią dominikonų bažnyčią. Į pašventintą naująją bažnyčią suneštas senosios inventorius. Senoji bažnyčia paversta koplyčia, kurioje per naktį laikydavo iki ryto pamaldų mirusiuosius.
A. E. Markevičiūtė rašo, kad po Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos metais, senojoje bažnyčioje vokiečiai demonstruodavo kino filmus iš Kristaus gyvenimo. Kadangi miestelis buvo labai šlapias, pavasarį ir rudenį gilūs purvynai, vokiečiai sumanė gatves pataisyti. Jau apgriuvusi senoji bažnyčia buvo galutinai sugriauta ir jos plytomis, rąstais ir akmenimis išgrindė kai kurias miestelio gatves. Bet netrukus grindinys vėl paskendo purvyne. Tik Antrojo pasaulinio karo metais, kai sunkios karo mašinos nuardė viršutinį kelių sluoksnį, grindinys išryškėjo.
Nugriautos bažnyčios vietoje atsivėrė didžiulė, nelygi duobė. Pietinėje pusėje riogsojo akmenų ir mūro liekanų krūva. Tokia aikštė, iki šiol žmonių vadinama senuoju šventoriumi, išbuvo iki 1936 metų, kol bažnyčios vikaras Ignas Šaučiūnas, pasitelkęs parapijos žmones, duobę užlygino.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ