Mūsų krašto vardą ir jo papročius ne tik visoje šalyje, bet ir už jos ribų garsino „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. Trumpąsias kelių dienų „Senovines kupiškėnų vestuves“ jaunosios pusėje kelis dešimtmečius visoje Lietuvoje vaidino Kupiškio etnografinis liaudies teatras. Siekdamas, kad vestuvių tradicijos nebūtų užmirštos, jas tęsė Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“, su būriu talkininkų parengęs etnografinį vaidinimą „Vesėlios anoj šaly“. Jo premjera įvyko 2000-aisiais, prieš 15 metų. „Vesėlios anoj šaly“ – kupkėmiečių pagarba ir padėka protėviams, palikusiems mums neišdildomus dvasinės patirties lobius.
Ėmėsi iniciatyvos
Pasak folkloro ansamblio „Kupkėmis“ vadovės Almos Pustovaitienės, po 1996 metais vykusio jubiliejinio „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ susibūrimo, pažymint 30-metį, šis vaidinimas tarsi ėmė grimzti į užmarštį. Tąsyk jau metus gyvavęs folkloro kolektyvas „Kupkėmis“, nors dar labai jaunas, renginio metu apdainavo jaunikį, jaunąją, svotus. A. Pustovaitienei kirbėjo ir mintis, kad negalima leisti visam tam tiesiog pasibaigti. „Ėmiau galvoti, kas bus, kai nebeliks šių „Senovinių kupiškėnų vestuvių“. Sutapo mano ir režisierės Vilijos Morkūnaitės mintys, kad reikia kažko imtis. Ir pradėjome kartu su jau subrendusiu „Kupkėmiu“. Mums buvo jau treji metai. V. Morkūnaitė organizuodavo seserų Mikalinos, Stefanijos ir Elvyros Glemžaičių paminėjimo rajoninius ir respublikinius konkursus. 1998 m. rajoniniame, taip pat respublikiniame konkurse su vestuvine programa „Pirmoryčiai anoj šaly“ pelnėme pirmąją vietą. Scenarijų mums parašė „Kupkėmio“ krikštamotė Vanda Rastenytė-Balsienė. Turėjome tikslą, kad jeigu mums pavyks, kursime ir kažką daugiau“, – prisiminė ansamblio vadovė.
Taip ir nutiko. „Kupkėmiui“ pavyko parengti etnografinį vaidinimą „Vesėlios anoj šaly“. Į jį įsiterpė ir ši pirmoji parengta programa.
Prisimenami vestuvių papročiai
A. Pustovaitienė pasakojo, kad „Vesėlios anoj šaly“ nebuvo „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ tąsa, tiesiog norėta, kad vestuvės išliktų ir būtų. „Žmonės buvo jau garbaus amžiaus, reikėjo burti naujus, daryti kitą variantą, nes tai – unikalus dalykas“, – teigė pašnekovė.
Ansamblis „Kupkėmis“ rodo ilgųjų – pirktinių vestuvių, trukdavusių beveik savaitę, papročius jaunojo pusėje, kai jaunoji atvyksta į vyro namus, abu jaunieji – marti ir martas, buvę atskiruose pulkuose, sueina draugėn. Jie pirmą kartą drauge suguldomi ir keliami kitą rytą, vadintą pirmoryčiais. Būtent „anoj šaly“ (jaunojo pusėje) įvyksta esminis vestuvių virsmas – galutinai atsisakoma senosios būties. Marti įsiprašo į naują bendruomenę, įsiteikia naujos šeimos dievams – globėjams, dovanomis ir žodžiais stengiasi įgyti jų malonę.
Paskui jaunoji tartum budinama, keliama naujam gyvenimui, motinystės pašaukimui – marti juokinama ir šokdinama, tarsi įvedama į vyro giminę. Apdovanojusi naujosios šeimos narius ji tampa sava „svečioje šalyje“, nors virsmo ciklas bus užbaigtas tik gimus pirmajam vaikeliui.
Šiose vestuvėse daugiau senosios baltiškos pasaulėžiūros aspektų. Apeigose dalyvauja Ugnis, Vanduo, juntamas piktųjų dvasių ir mirusiųjų pasaulio priartėjimas (jaunoji, apsigobusi balta drobule, keliauja „anon šalin“ nakčia). Beriant grūdais – jaunajai porai linkima vaisingumo ir skalsos.
Sukurtas ir filmas
Pirmą kartą spektaklis suvaidintas 2000 metų balandžio 30 dieną Kupiškio kultūros centro didžiojoje salėje. Etnografinio vaidinimo „Vesėlios anoj šaly“ dainas, žaidimus, vestuvių maršą, šokius Kupiškio apylinkėse užrašė A. Pustovaitienė. Scenarijų parengė V. Rastenytė-Balsienė, režisavo V. Morkūnaitė. Jaunosios vaidmenį atliko Aušra Uldukienė, jaunikio – Andrius Kalamažnikas, anytos – Veronika Pukenienė, šešuro – Gintautas Vaitonis, svočios gaubėjos – Birutė Audickienė, svočios nuleidėjos – Danguolė Totorienė, dieverio – Vaidotas Jakšys. Vaidino ir kiti kupkėmiečiai.
Pasak A. Pustovaitienės, etnografinis vaidinimas buvo sceninis variantas, tačiau norėjosi visa tai suvaidinti ir natūralioje aplinkoje. Tai pavyko padaryti. Šis etnografinis vaidinimas buvo nufilmuotas Uoginių Adomo Petrausko muziejuje ir 2004 m. pagal spektaklį sukurtas filmas.
2012 m. spalio 20 d., minint „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus Povilo Zulono 100-ąsias gimimo metines ir V. Rastenytės-Balsienės 10-ąsias mirties metines, etnografinis vaidinimas atnaujintas ir suvaidintas Kupiškio kultūros centre. Jį režisavo Jūra Jurėnienė.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ