Istorijos tėkmė ne kartą keitė Kupiškio miesto statusą. Savo gyvavimo pradžioje miestas buvo karališkųjų valdų centras. Vėliau ilgą laiką Kupiškis – seniūnijos centras. Turėjo ir savarankiškos miesto savivaldybės statusą, kuris 1924 metų rugpjūtį panaikintas, o miestas įtrauktas į Kupiškio valsčiaus sudėtį. 1946 metų balandžio 24 dieną Kupiškis tapo apskrities centru.
1950 metų birželio 20 dieną jam suteiktas rajono centro statusas.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ pateiktais duomenimis, tuo metu prie Kupiškio prijungtas Račiupėnų kaimas. 1950 metų rugsėjį Kupiškyje buvo 26 gatvės (Dariaus ir Girėno, Gedimino, J. Greifenbergerio, Kalnelio I, Kalnelio II, Kalnelio III, Kalnelio IV, Kapų, Komjaunimo, Lauko, Maironio, Malūnų, P. Matulionio, Pakalnės, K. Požėlos, Sinagogos, Slavinčiškio, Sodų, Ugniagesių, Užkapio, Užkupio, Vidurinė I, Vidurinė II, Vilniaus, Vytauto, Zuntės) ir Tarybų aikštė.
1950 metais Kupiškyje veikė valstybinis malūnas, pieninė, elektrinė, baldų dirbtuvė, siuvykla, vilnų karšykla, mezgykla, kepykla, 2 užkandinės, 9 parduotuvės, spaustuvė, poliklinika, ligoninė, vaistinė, ryšių skyrius, kultūros namai, biblioteka, kraštotyros muziejus, kino teatras „Aušra“, vidurinė mokykla (1091 mokinys), suaugusiųjų vidurinė mokykla (152 mokiniai), septynmetė mokykla (102 mokiniai).
1955 metais Tarybų aikštėje atidengtas paminklas J. Stalinui. 1956 metais Tarybų a. ir Gedimino g. kampe iškilo naujas pastatas, kuriame netrukus buvo atidaryta kooperatyvo universalinė parduotuvė. 1957 metais netoli geležinkelio stoties įsikūrė kalkių gamybos ir statybinių blokų fabrikas.
1959 m. pirmą kartą rajoninė dainų šventė vyko Dainų gojuje (Kiškio miške).
1960 m. duris atvėrė pirmasis mieste keturaukštis tuometinės V. Rekašiaus vidurinės mokyklos pastatas.
1962 m. atidarytas kino teatras „Taika“, pradėjo veikti nauja kepykla, išasfaltuotos pagrindinės gatvės. Iš Panevėžio į Kupiškį atvesta aukštos įtampos elektros linija.
1964 m. Kupiškyje įrengta pirmoji dujinė viryklė. 1969 m. pradėjo veikti statybinių medžiagų gamykla. 1973 m. Kupiškyje buvo 36 gatvės, iš kurių 18 asfaltuotų. 1975 m. pastatyta nauja autobusų stotis.
1977 m. pradėtas statyti naujas Kupos gyvenamųjų namų kvartalas. 1980 m. pradėtas statyti Žemiečių, vėliau pervardytas į Kraštiečių, mikrorajonas. 1983–1986 m. Kupiškyje pastatyta ligoninė, kultūros namai, antroji, Povilo Matulionio, vidurinė mokykla. 1988 m. Kupiškyje susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė. 1989–1991 m. sugrąžinti senieji miesto gatvių pavadinimai, pakeisti dalies jau sovietiniais metais atsiradusių gatvių pavadinimai.
1994 m. įvyko miesto šventė, skirta Kupiškio 465 metinėms paminėti.
Atkūrus nepriklausomybę Kupiškio plėtra šiek tiek sulėtėjo. Daugiausia vyko tik privačių namų statyba Slėnio, Aukštaičių, Sodų, Palėvenės, Kalkyno ir kt. gatvėse. 2009 m. Kupiškyje buvo 54 gatvės ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė. Ilgiausios mieste Gedimino (2179 m), Technikos (1640 m), Kapų (1485 m), Povilo Matulionio (1186 m), Krantinės (1147 m) gatvės.
Statistika byloja, kad Kupiškio miesto gyventojų skaičius iki 2000 m. augo ir buvo pasiekęs 9715 gyventojų. Per pastaruosius penkiolika metų demografinė situacija eina prastyn. Antai 2012 metų duomenimis, Kupiškyje gyveno 7892 gyventojai. Panašus skaičius čia gyvenančių žmonių buvo užfiksuotas 1989 metų gyventojų surašymo metu – 8786.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ