Klausydamas sovietinius metus menančių žmonių dažnai išgirsi: „Iš darbo atleido, nes nenorėjau stoti į komjaunuolius, į komunistų partijos susivienijimus.“ Ne vienas toks pašnekovas, atsisakęs partinių ryšių, ir baigė savo karjerą ant fermos šėriko kėdės. O kas sutiko tapti komunizmo broliais, kamazais pasiekdavo toliausius pasaulio kraštus, vadovavo brigadoms ir kolūkio kontoroms.
Kaip sako geriausi dizaineriai, mados keičiasi, bet klasika yra klasika, ir viskas, kas sena, grįžta naujai. Pamažu, rodos, grįžta ir komunizmas. Jų šaknis velkantys socialdemokratai naujoviškai bando pritaikyti savo veiklos principus dabartinėje visuomenėje.
Eidami į savivaldybių rinkimus Kupiškio rajone mūsų socdemai tvirtino dirbantys tik dėl žmogaus – jis svarbiausias. Tačiau į ryžtingą šūkį nepateko sąlyga su žvaigždute – dėl žmogaus iš socialdemokratų partijos.
Tepraėjo keturi naujosios valdžios mėnesiai, o į naujas rajono darbo vietas ateina vien socdemai. Jų yra ir kultūros, ir sporto, ir kitose srityse. Ne veltui kupiškėnai juokiasi, kad dabar gausi darbą tik būdamas socdemas arba anykštėnas.
Keista, bet ne vieną darbo vietą jau užėmė būtent iš gretimo rajono atvykęs specialistas. Gal todėl, kad tvirtus ryšius su Anykščiais palaiko soceldemokratų lyderis Augenijus Cesevičius? Dar iki savivaldos rinkimų žmonės diskutavo, kuriam rajonui – mūsų ar kaimyniniam – jis atstovaus po rinkimų.
Kadangi nesu istorikė, kaip ir daugelio lietuvių, mano žinias dažnai papildo internetinė svetainė „Vikipedija“.
Nusprendžiau pažiūrėti, ką ji sako apie komunizmą. Ir nieko nauja ten nėra.
„Komunistinėje visuomenėje nebėra išnaudojimo, žmogus neišnaudoja kito žmogaus“, – vienas neva šios partinės santvarkos požymių. Negalima prieštarauti – išnaudojimo pas mus nebėra, nes paprasčiausiai eilinis žmogus nebelabai ir gauna progą mūsų rajone būti išnaudojamas. Darbus susirenka savi socialdemokratai.
„Nebeegzistuoja visuomenės pasidalijimas į klases.“ Kokios dar klasės, kur besi pirštą – ten socialdemokratas. O visi kiti – bedarbiai. Ne paslaptis, praėjusių 18 metų valdžia kiekvienos įstaigos vadovais skyrė saviškius – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovus. Bet viskas vyko tyliai ir ne taip įžūliai, kaip dabar.
„Nebėra susvetimėjimo tarp žmonių“ – iš tiesų, socialdemokratų draugystė labai stipri. Jie puikiai žino, kas vyksta ten, kur dirba partiečiai. Rajono vicemeras, socialdemokratas, bet kokiu klausimu gali tuoj pat atsakyti už savo bendražygę Kultūros centre.
„Nebėra žmogaus susvetimėjimo su darbu ir darbo vaisiais“ – o taip, darbas dabar kai kuriems tapo labai savas. Pagal savo poreikius nauji vadovai kuria įstaigos nuostatus, prisiformuoja pavaduotojų, kiek reikia. Netgi pats darbas, galima sakyti, ateina pas socdemą. Praeitos kadencijos valdžios opozicija kritikavo, kam sporto centre reikalingi pavaduotojai, o dabar jų atsirado net du.
„Visos visuomenės tobulėjimo sąlyga tampa kiekvieno visuomenės nario kaip individo tobulėjimas“ – čia tikriausiai kalbama apie partijos tobulėjimą, kaip dar apsukriau įsibrauti į Kupiškio rajoną, kaip dar pristatyti savų svarbiausiose institucijose. Kita visuomenės dalis iš tiesų turėtų pasimokyti, kaip susikurti geresnį gyvenimą sau ir artimiesiems.
„Įgyvendinamas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikus“ – čia jau nebėra net ko pridurti. Ko gero, tai pats teisingiausias šiandieninio mūsų rajono socialdemokrato uždavinys ir tikslas.
Kupiškio rajono vicemeras, ponas Aurimas Martinka, kaip istorikas iki sąmonės gelmių, internetu paremtas mano žinias turėtų griežtai sukritikuoti. Tačiau ir jis pats, ko gero, supranta, kad istorija kartojasi, o paprasto kupiškėno kieme – nieko nauja.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ