Nuotrauka iš Laimos Bukienės asmeninio archyvo. Pateikė Kupiškio viešoji biblioteka
Poetas Paulius Preikšas gimė 1910 m. liepos 10 dieną Asiūklynės kaime, netoli Subačiaus geležinkelio stoties.
Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriuje saugoma Subačiaus bibliotekos darbuotojų surinkta medžiaga apie kraštietį byloja, kad poeto tėvai Teofilis Preikšas ir Juzefa Putauskaitė buvo mažažemiai valstiečiai, turėjo tik 30 arų žemės, gyveno labai sunkiai.
Šeimoje kartu su Pauliumi augo ir vyresnė dukra Anelė, jaunėlis sūnus Mykolas. Rašyti eilėraščius P. Preikšas pradėjo dar besimokydamas Subačiaus pradžios mokykloje. Juos siuntė į vaikų žurnalų, laikraščių redakcijas. Jie buvo išspausdinti „Žvaigždutėje“, žurnale „Ateities spinduliai“, savaitraštyje „Jaunasis ūkininkas“, kituose leidiniuose. 1927 m. mirė Pauliaus tėvas. Likusi viena su trimis vaikais, motina vertėsi labai sunkiai. Pinigų sūnui mokyti nebuvo. Vaikų žurnalo „Žvaigždutė“ redaktoriaus S. Tijūnaičio rūpesčiu, gabus jaunuolis buvo priimtas į Vaikelio Jėzaus draugijos amatų mokyklą Kaune, kur mokėsi staliaus amato. Jautrios sielos vaikiną slėgė mokyklos tvarka, laimingas čia jis nesijautė, tačiau kitos išeities nebuvo. 1931 m. P. Preikšas šią mokyklą baigė, gavo staliaus amatininko pažymėjimą. Daug dirbdavo, tačiau staliaus darbas nepatiko. Turėjo klausą, gerą balsą, todėl įstojo į Valstybinę muzikos mokyklą Kaune mokytis dainavimo. Jam jau buvo pranašaujama dainininko ateitis. Tačiau likimas pasisuko kitaip. P. Preikšas susirgo, reikėjo daryti gerklės operaciją, o pinigų jai nebuvo. Jaunuolis ėmė dirbti Kauno apygardos teisme kurjeriu, vakarais studijavo teisę. 1934 m. pavasarį susituokė su Magdalena Petronėle Gustarnyte. Susilaukė dukrų Nijolės ir Dalios. Žmona visą gyvenimą dirbo akušere. Mirė 1968 m.
1940 m. P. Preikšas dirbo teisėju Babtuose. Karo metais gyveno Rumšiškėse. Mokyklos laikų draugai broliai Laurinkai 1943 m. įtraukė jį į „Lietuvos antifašistinės sąjungos“ veiklą. Jie gelbėdavo iš Kauno fortų pabėgusius karo belaisvius, platino antifašistinius atsišaukimus. Labai greitai, tų pačių metų rugsėjo 18 d. P. Preikšas buvo suimtas ir išvežtas į Kauną bei įkalintas sunkiųjų darbų kalėjime A. Mickevičiaus gatvėje. Iškalėjo beveik penkis mėnesius. 1944 m. sausio 29 d. vokiečių buvo sušaudytas. Poetui buvo lemta nugyventi vos trisdešimt trejus metus. Deja, jo rankraščiai žuvo karo metais, kai vokiečiai sudegino Rumšiškes. Dauguma išlikusių eilėraščių – ankstyvųjų poeto metų kūrybos.
P. Preikšas kūrė lengvai, dažnai žaisdamas, neužrašinėdamas. Jo kūryba daugiausia buvo skirta vaikams, todėl P. Preikšą būtų galima vadinti vaikų poetu. Visi jo išlikę eilėraščiai buvo surinkti S. Tijūnaičo iniciatyva. 1933 m. dienos šviesą išvydo poezijos rinkinys „Skudučiai“. Jame – 57 įvairios tematikos eilėraščiai. Šilti, nuotaikingi, o neretai – ir liūdni. Vaiko žvilgsnyje į pasaulį sutelpa vaikystės pasakų prisiminimai, reikalingas paguodos našlaitis, dirbantis, liūdintis žmogus. Keletas P. Preikšo eilėraščių buvo įtraukta į vaikų poezijos antologiją „Vaikai ir eilėraščiai“ ir „Du vardai granite“.
Poetas intensyviai rašė ir vėlesniais metais. Sukūrė apysaką „Į gyvenimą“, kurios rankraštis yra dingęs. Nežinomas ir jo parašytos dramos „Našlaičių dalia“ likimas. Poeto tekstais parašyta nemažai dainelių vaikams, o eilėraštis „Mylimai sesei“ virto populiaria daina „Daug daug dainelių, mieloji sese…“. Jį poetas sukūrė apie 1930 metus labai ilgėdamasis savo vyresniosios sesers Anelės. Melodiją eilėraščiui sukūrė P. Preikšo mokslo draugas Julius Gaidelis. Nuoširdi ir lyriška daina greitai paplito.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ