Iki 1935 metų duonos gaminiais kupiškėnus aprūpindavo tik kepėjai privatininkai. Turguose taip pat buvo galima naminės duonos nusipirkti ir iš kaimiečių. Kaime dauguma savo namuose turėjo duonkepes krosnis ir duona bei pyragu apsirūpindavo patys. Ją kepdavo iš užsiaugintų savo ūkyje arba pirktų turguje grūdų, kuriuos susimaldavo. Duoną kepdavo iš ruginių, o ragaišį iš kvietinių miltų. Dalis miestiečių savo namuose irgi turėjo duonkepes krosnis ir duonos iš kitų nepirkdavo. Mat daugeliui atrodė, kad pirkti gatavą duoną yra per brangu.
Ištakos
Kraštotyros darbe „Kupiškio miesto amatai. Prekyba ir kiti verslai“ kraštotyrininkas Vladas Sasnauskas rašė, kad nedideles kepyklėles Kupiškyje turėjo Jurgis Petrulis (kepė tik duoną), Leonardas Leščinskas (kepė duoną, bandeles, konditerijos gaminius), Leonas Galadauskas (kėpė duoną ir pyragą), Jonas Bočiulis, Čičiškinas ir Rufas Kaplanas (visi trys kepė riestainius), Gončaras (kepė bandeles, tortus, pyragaičius), Meiša Blochas (kepė bandeles).
V. Sasnausko pateiktais duomenimis, 1935 metų rudenį Kupiškyje Kooperatyvas atidarė kepyklą, kuri aptarnavo miestą ir kariuomenės įgulą. Šioje kepykloje per metus būdavo iškepama daugiau nei 100 000 kg duonos.
aikštėje Kupiškyje.
Statistikos pabiros
Kepykla, sovietiniais metais pavadinta duonos gamykla, buvo rajono vartotojų kooperatyvo padalinys. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši įmonė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Kupiškio duona“.
Duonos gamyklos direktoriai gana dažnai keitėsi. Šiai įmonei yra vadovavęs Algis Zlotkus, Elena Navickienė, Birutė Suvaizdienė, Angelė Čiurlienė, V. Kovalenko ir kiti.
Rajono vartotojų kooperatyvo duomenimis, kurie buvo pateikiami kasmet leidžiamuose lankstinukuose, skirtuose kooperatyvo veiklai nušviesti, 1984 m. duonos ir pyrago gaminių šioje gamykloje iškepta ir realizuota už 575 tūkst. rublių.
1986 m. duonos ir pyrago gaminių buvo pagaminta 1316 tonų ir jų realizuota už 300 tūkst. rublių.
Naujovės
1988 metų rugpjūtį Kupiškyje atidaryta nauja duonos gamyklos parduotuvė „Karšta duona“. Parduotuvės projektą buvo parengęs architektas Algis Graužinis, įrengimus pagamino tuometinis Vilniaus prekybos įrenginių ir reklamos kombinatas. Parduotuvės prekybos salės plotas buvo per 20 kv. m, prekiauta tuo metu pažangiu prekybos metodu – savitarna. Pirkėjams buvo sudaryta galimybė nusipirkti šiltų ir šviežių duonos ir pyrago gaminių. Iš parduotuvėje įrengto stendo buvo galima sužinoti apie kiekvienos duonos rūšies kaloringumą bei kitas maistines savybes. Vienos dienos apyvarta sudarė per 200 rublių. („Kooperatininkai šiandien“, 1988 m. Kupiškio vartotojų kooperatyvo valdybos išleisto lankstinuko inf.)
1994 m. Kupiškio duonos gamykla kepė 24 pavadinimų duonos ir pyrago gaminius. Pats naujausias kepinys buvo japonų balta duona. Ji kepta pagal prancūzų „Lesaffre“ technologiją. Pasimokyti šios duonos kepimo paslapčių Lietkoopsąjungos surengtoje išvykoje į Prancūzijos Lilio miestą buvo išvykusi ir tuometinė Kupiškio duonos gamyklos direktorė V. Kovalenko. Darbuotojai mokėsi japonišką duoną kepti seminare, kurį „Lesaffre“ kompanijos atstovai buvo surengę Ukmergėje. („Kupiškėnų mintys“, 1994 m. gruodžio 10 d.)
Kupiškio duonos gamyklos technologė Vitalija Navickienė 1994 m. pradžioje informavo, kad pirkėjus pradžiugins nauju gaminiu – bandelėmis „Vėžliukas“. Tada pagerintų kepinių lentynoje jų bus šešiolika rūšių, o duonos – penkių receptų.
1994 m. produkcijos kepama daugiausia pirmadieniais ir penktadieniais. Per tas dienas susidaro iki 1,5 t duonos ir 700 kg pyragų.
Rajono maisto prekių parduotuvėse galima nusipirkti visų kaimyninių rajonų kepyklų duonos ir pyrago gaminių, tačiau kupiškėnų iškeptieji – šviežiausi. Pernai duonos ir pyrago gaminių parduota 785 tonos, o pajamų už šią produkciją mūsiškė duonos gamykla gavo 1 mln. 252 tūkst. litų. („Kupiškėnų mintys“, 1996 m., vasario 7 d.).
Atomazga
Deja, Kupiškio duonos kepykla neatlaikė kitų kepėjų konkurencijos. Įmonės vadovybė dar bandė gauti kreditą modernesnei įrangai įsigyti, bet nepavyko. 2000 m. gegužę UAB „Kupiškio duona“ buvo paskelbtas bankrotas.
2004 m. rekonstruotose jos patalpose įsikūrė ir iki šiol tebeveikia „Kupiškėnų turgus“. Čia taip pat galima nusipirkti įvairių duonos ir pyrago gaminių, bet kepamų ne kupiškėnų, bet kituose rajonuose įsikūrusių kepyklų.
Žinoma, tebegyvuoja ir tradicija duoną kepti patiems namuose. Duonkepės krosnys dar visiškai neišnyko, bet jau retokai į jas pašaunami duonos kepaliukai. Šiuolaikinės šeimininkės duonutę, pyragus jau gali išsikepti ir duijinėse orkaitėse ar specialiai tam pritaikytose elektrinėse krosnelėse.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ