Praėjusį sekmadienį visoje Lietuvoje minėta Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masinį gyventojų trėmimą į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami tūkstančius žmonių. Daugeliui jų nebuvo lemta sugrįžti.
Gedulo ir vilties dieną Kupiškyje pakelta valstybės vėliava Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Geležinkelio stotyje surengta pilietinė akcija „Atminties gėlės negrįžusiems“. Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje aukotos šv. Mišios.
Vėliavos pakėlimo ceremonija
Nuo ankstaus ryto į centrinę miesto aikštę paminėti 74-ųjų trėmimo iš Kupiškio krašto metinių rinkosi buvę tremtiniai ir jų palikuonys, valdžios ir visuomenės atstovai, kariai savanoriai. „1941 metų birželio 14 dieną pradėtas lietuvių tautos politinio ir karinio elito naikinimas, įkalinant sovietiniuose lageriuose. Įžvalgūs buvo tie, kurie įvardydami birželio 14 dieną šalia žodžio „gedulas“ įrašė ir žodį „viltis“. Ši diena tai vilties – išgyventi, sugrįžti, išvysti artimuosius – diena. Daugelio viltys išsipildė – jie sugrįžo. Gyvi ar mirę, kad atgultų poilsio savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė ir juos palaikiusią viltį, ją šiandien neša tremtinių ir politinių kalinių vaikai ir vaikaičiai, mes visi, kurie jaučiame atsakomybę už kuriamą tautos istoriją“, – kalbėjo Kupiškio kultūros centro režisierė Nijolė Ratkienė.
Skambant Lietuvos valstybės himnui pakelta trispalvė. Atmintinose trėmimo ir sovietines represijas menančiose vietose Krašto apsaugos kariai savanoriai padėjo gėles. Tremtinių dainas atliko Kupiškio mišrus choras „Bočiai“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ