Autorės nuotrauka
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Subačiaus seniūnijos Miliūnų kaimo gyventojas Aleksandras Matuzevičius. Ne tik savo, bet ir kitų saugumu susirūpinęs vyras skundėsi, kad visai šalia kelio Kupiškis–Subačius per Miliūnus augantis kelių metrų pločio alyvos krūmas mažina matomumą. „Išvažiuojant iš šalutinio kelio nieko nematyti. Avaringų situacijų yra ne viena buvusi“, – tvirtino vyras. Alyvą jis pats pernai apipjovė, tačiau ji ataugo, o situacija vėl yra kaip buvusi. Be to, ir su kaimyne, savo broliene, vyras susipyko, mat jos žemės valdoje augantį krūmą be savininkės leidimo nugenėjo.
Neranda išeities
Visus metus žmonės nebesikalba, o problemą kažkaip išspręsti reikia. Šiuo keliuku vyriškiui per dieną reikia važinėti daugybę kartų, mat jis veda į ganyklas. Ne vien jam, ir kiti važiuoja. Iš žvyrkeliuko į pagrindinį kelią įsukant, alyva, pašnekovo Aleksandro teigimu, trukdo vairuotojams. Pasak vyro, iki nelaimės – vienas žingsnis. Tereiktų krūmą apgenėti, ir ši problema išsispręstų. Nelemtoji alyva auga visai šalia A. Matuzevičiaus kaimynės Eugenijos Matuzevičienės namų. Ši moteris – Aleksandro brolienė, tačiau giminaičiams draugiškai tarpusavyje susitarti, deja, nepavyksta.
A. Matuzevičius praėjusiais metais dėl šio reikalo ir į policiją kreipėsi. „Gavau atsakymą, kad medžius kirsti – ne policijos darbas. Tada ėjau į Kupiškio kelių valdybą, man buvo paaiškinta, kad šalutinis keliukas – ne jų, todėl jokių priemonių saugumui užtikrinti taip pat nebus imtasi“, – tvirtino vyras. Pasikalbėjo ir su Subačiaus seniūnijos seniūnu Vidmantu Paliuliu. Pasak vyro, seniūnas patarė, jei iš tiesų krūmas trukdo matomumui, pačiam jį apgenėti. Aleksandras taip ir padarė. „Kaimynė labai dėl to supyko. Pernai viskas buvo gerai, bet atėjus pavasariui krūmas ataugo, ir vėl tas pats. Daugiau pats nieko tikrai nebedarysiu, problemų turėti nebenoriu“, – aiškino į redakciją užsukęs miliūniškis. Jis kreipėsi į Subačiaus apylinkės tyrėją. Pareigūnė į Miliūnus nuvyko, su kaimynais pabendravo, bet gražiuoju išspręsti šio reikalo irgi nepavyko.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ