Inžinierius, technikos mokslų daktaras, sporto ir visuomenės veikėjas Algirdas Leonas Nasvytis gimė 1910 m. birželio 12 d. Subačiuje.
A. L. Nasvytis – farmacininko, provizoriaus Stepono Nasvyčio (1883–1976) sūnus, muzikės Birutės Nasvytytės-Smetonienės (1912–2003), Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos sūnaus Juliaus žmonos, brolis.
„Galbūt viena iš muzikaliausių šeimų Lietuvoje“, – taip 1932 m. „Vaire“ vaistininko Nasvyčio šeimą apibūdino rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas. /…/ A. Vienuolis neabejojo, ką rašo, nes S. Nasvytį pažinojo dar nuo farmacijos studijų laikų, suprato, kokį vaidmenį atliko Nasvyčiai, Pirmojo pasaulinio karo metais apsigyvenę Maskvoje, kur jų erdvus butas tapo tikru lietuvių kultūros ir, aišku, muzikos centru. Čia nuolat lankydavosi J. Gruodis, A. Nezabitauskaitė-Galaunienė, O Rymaitė, J. Karosas, dainininkės M. ir A. Volovičaitės. Daug ateidavo studentų, moksleivių. „Buvo tai visuomeniškiausi ir muzikaliausi Maskvoje lietuvių namai“, – reziumuoja A. Vienuolis“, – rašo Vidmantas Jankauskas knygoje „Kupiškėniškas suėjimas“ (2000).
1918 metais tėvai grįžta į Lietuvą, šeima įsikuria Jonavoje, čia S. Nasvytis vėl įsigyja vaistinę. Kokia aplinka supa Nasvyčių vaikus, atskleidžia ši ištrauka iš V. Jankausko knygos: „1920 m. pas Nasvyčius Jonavoje apsistojęs kapitonas J. Petruitis prisimins: „Tai nepaprastai karinga šeima. Ji labiau jaučia ir jaudinasi dėl mūsų laimėjimų ir pralaimėjimų negu mes, kariai. Kad ir tas mažas Algirdukas, gal 10–12 metų, ir Birutė ar Aldona, neatsimenu, dar jaunesnė, taip viską gerai žino, kas darosi fronte ir mūsų politikoj, kaip seniai.“
A. L. Nasvytis 1920 m. pradėjo mokytis Jonavos vidurinėje mokykloje, 1927 m. baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, mokėsi Lietuvos universiteto Technikos fakultete. 1929–1931 m. buvo Studentų technikų draugijos pirmininkas, aktyvus sportininkas – lengvaatletis, stalo tenisininkas, šachmatininkas (nuo studijų metų iki išvykimo į Vokietiją 1944 m.).
1931–1934 metais A. L. Nasvytis studijavo Kauno konservatorijos fortepijono klasėje, 1933–1937 m. koncertavo kaip pianistas.
Kupiškėnas nuo 1934 m. dirbo laborantu Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Cheminės technologijos katedroje ir čia tęsė studijas. 1937 metais baigęs šį fakultetą, įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, dirbo VDU jaunesniuoju asistentu, dėstytoju (iki 1943 m.). 1938–1939 metais tobulinosi Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. A. L. Nasvytis – nuo 1937 m. žurnalų „Technika ir ūkis“, „Tautos ūkis“ bendradarbis.
1944 metais A. L. Nasvytis pasitraukė į Vokietiją. Biografijų žinyno „JAV lietuviai“ duomenimis, 1944–1945 metais buvo Berlyno aukštosios technikos mokyklos asistentas, 1945–1946 m. – Getingeno lietuvių tremtinių apygardos pirmininkas, Baltų tarybos atstovas Vokietijoje, 1948–1949 m. Hanoverio technikos mokykloje studijavo įmonių organizavimą ir apgynė daktaro disertaciją „Kombinatorikos dėsniai technikoje“.
A. L. Nasvytis 1950 metais persikėlė į JAV, apsigyveno Klivlande. Dirbo medžiagų atsparumo tyrimų specialistu, inžinieriumi, dėstė vibracijų teoriją. „Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad iš viso įgijo 13 patentų, 1965 metais buvo tarp dešimties geriausių JAV išradėjų. Dalyvavo JAV lietuvių fizinio lavinimo ir sporto sąjungos, Fizinio auklėjimo ir sporto komiteto veikloje. A. L. Nasvytis parengė ir išspausdino Sibiro tremtinės B. Armonienės atsiminimus „Palik ašaras Maskvoje“ anglų kalba bei vertimus į kitas kalbas.
Algirdas Leonas Nasvytis mirė 1981 m. birželio 28 d. Klivlande.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ