Darbo praradimas žmogui dažniausiai sukelia didelį stresą. Gerai, jei netrukus pavyksta įsidarbinti kitur. O jei ne? Tuomet atsiranda daug problemų – stinga lėšų būstui išlaikyti, maistui, tenka susitaikyti su išlaikytinio statusu savo šeimoje, sutrūkinėja socialiniai ryšiai. Žmogus vis labiau yra stumiamas į gyvenimo užribį.
Kupiškio darbo biržoje pasiteiravome, kiek šiuo metu rajone yra ilgalaikių bedarbių, koks tokio bedarbio socialinis portretas, kaip galima šiems žmonėms padėti įsidarbinti, kodėl ne visiems pavyksta tai padaryti.
Ilgalaikio bedarbio portretas
Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyriaus vedėjos pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė sakė, kad vasario 1 d. nedarbo lygis rajone buvo 14,4 proc.
Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 41 proc. iš visų registruotų bedarbių. Jie yra suskirstyti į dvi grupes – jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus, kurie neįsidarbina ilgiau nei per 6 mėnesius, ir vyresnių, kurie darbo nesusiranda ilgiau nei per 12 mėnesių. Vasario 1 d. duomenimis, ilgalaikių jaunų bedarbių buvo 51, o vyresnių – 615. Tarp pastarųjų bedarbių 237 buvo vyresni nei 50 metų. Didžioji dalis, 431, ilgai darbo nesusirandančių žmonių gyvena kaime.
236 ilgalaikiai bedarbiai neturi jokio profesinio pasirengimo. Iš jų 34 yra baigę tik pradinę mokyklą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ