Biblioteka kaime yra tikras kultūros židinys. Tai vieta, kur dažnas užsuka ne tik išsirinkti mėgstamą knygą ar panaršyti internete. Bibliotekininkė yra ir tas žmogus, su kuriuo galima tiesiog pasišnekučiuoti. Lankytojus traukia ir rengiamos parodos, knygų sutiktuvės. Šiais metais Šepetos biblioteka mini 65-erių metų jubiliejų. Lankytojų čia netrūksta. Prieš metus darbą palikus ilgametei bibliotekininkei Vilijai Paukštienei, juos sutinka nauja jauna specialistė.
Iš istorijos
Šepetoje biblioteka įsteigta 1950 m. vasario 4 d. Bibliotekai buvo skirtas vienas mažas kambarėlis buvusios durpių įmonės sename kontoros pastate. Pradinis bibliotekos knygų fondas siekė tik 240 egzempliorių knygų. Ji aptarnavo gyvenvietės ir 19 aplinkinių kaimų skaitytojus. Bėgant metams, keitėsi bibliotekos pavadinimas, vieta, gausėjo ir knygų fondas. 1963 m. Šepetos biblioteka jau džiaugėsi 540 skaitytojų, turėjo daugiau nei 10 tūkst. įvairios literatūros egzempliorių. Įsteigus Skodinių kaimo biblioteką, visų aplinkinių kaimų gyventojai tapo šios bibliotekos lankytojais, o Šepetos biblioteka aptarnavo tik šepetiškius.
Iki 1973 m. ši kultūros įstaiga buvo įsikūrusi dabartiniame AB „Durpeta“ administraciniame pastate. Įmonei prireikus šių patalpų, biblioteka buvo iškelta į avarinės būklės dviejų kambarių butą. 1976 m. uždarius Skodinių biblioteką, dauguma buvusių jos skaitytojų lankėsi Šepetos bibliotekoje.
1977 m. biblioteka perkelta į restauruotą dviejų kambarių statybininkų bendrabutį. Ši vieta jau buvo gerokai jaukesnė, tačiau – šalta. Bibliotekoje buvo vedami įvairūs renginiai, didelis dėmesys skiriamas kraštotyriniam darbui, formavosi vis nauji skaitytojų poreikiai.
1996 m., kai buvo sujungti masinių ir mokyklų bibliotekų fondai, Šepetos biblioteka perkelta į naujus, jaukius buvusio vaikų lopšelio-darželio kabinetus. Bibliotekos knygų fondą sudarė 13196 egzemplioriai spaudinių. Biblioteka aptarnavo 300 skaitytojų.
Nuo 1950 iki 1982 metų šiai kultūros įstaigai vadovavo net 13 žmonių – Jonas Andrijauskas, Bronius Martinonis, Povilas Plerpa, Petras Černius, Albina Norkevičiūtė, Albina Bukėnienė, Vilius Nanys, Ona Jurkštaitė, Aldina Kručaitė, Stasė Cibulskytė, Elena Canderienė, Zita Antanavičiūtė, Gražutė Valaitienė. Iš pradžių bibliotekoje dirbo vien vyrai, tačiau jie nebuvo šio darbo žinovai. Išskyrus mokytoją V. Nanį, kuris buvo baigęs bibliotekininkų kursus prie tuometinės centrinės rajono bibliotekos.
Vadovavo net 33 metus
Ilgiausiai Šepetos bibliotekoje darbavosi iš viso net 43 metus bibliotekininkystei atidavusi V. Paukštienė. Vilniaus kultūros mokyklą baigusi bibliotekininkė savo karjerą pradėjo Sabuliškių kaimo bibliotekoje, vėliau dirbo Alizavos, centrinėje Kupiškio bibliotekoje. „Kai atėjau į Šepetą, bibliotekose buvau išdirbusi jau dešimt metų. Šepetos biblioteka tuomet glaudėsi buvusiame statybininkų bendrabutyje. Šioje vietoje ji veikė iki 1996 m. Čia buvo ir kaimo kultūros namai. Su jiems vadovavusia G. Valaitiene iškart radome bendrą kalbą, kartu organizuodavome įvairius renginius. Bibliotekoje netrūko skaitytojų, netrūksta jų ir dabar. Tačiau darbo pobūdis labai skyrėsi. Tuo metu nebuvo naujų technologijų, interneto, dabar reikalinga informacija žmonėms gerokai lengviau pasiekiama. Pagrindinis bibliotekos uždavinys – informacijos teikimas, žinoma, ne mažiau svarbu ir darbas su skaitytojais. Šepetos biblioteka buvo pirmoji rajone biblioteka, kurioje 2003 m. įdiegta viešoji interneto prieiga. Reikėjo lankyti kursus, išmokti dirbti kompiuteriu. Dabar kompiuteris – kasdienybė, tuomet tai buvo didelė naujovė“, – darbo aktalijomis dalijosi V. Paukštienė.
Per visus savo darbo metus bibliotekininkė kruopščiai rinko kraštotyrinę medžiagą – aprašė nykstančius kaimus, gražiausias sodybas, vietinius papročius. Kasdien fiksuotas Šepetos bibliotekos metraštis pavirto į trijų dalių Šepetos bibliotekos istoriją.
Prieš metus V. Paukštienė atsisveikino su ilgamete savo darboviete. Tačiau bibliotekoje dažnai apsilanko ir dabar. „Man šis darbas visada buvo mielas, visas gyvenimas prabėgo tarp žmonių ir tarp knygų. Bendravimo labai pasiilgstu. Dirbdama bibliotekoje aktyviai bendradarbiavau su mokykla, kultūros namais, kaimo bendruomene, o daugiausia – su skaitytojais. Tarp jų buvo ir tokių, kurie į biblioteką užsukdavo ne tik knygos, bet tiesiog pasišnekučiuoti“, – pasakojo moteris.
Bibliotekininkės teigimu, dabartiniai skaitytojai labai skiriasi nuo ankstesnių. „Dabar žmonės labiau išprusę, domisi naujovėmis, ieško informacijos, yra išrankesni. Tačiau tie, kurie skaitė anksčiau, skaito ir dabar. Tą jie darys ir toliau. Norisi tikėti, kad kompiuteris niekada neišstums knygos, o rašytinis žodis visada liks svarbiausias“, – dėstė savo mintis V. Paukštienė.
Nauja bibliotekininkės patirtis
Pasak V. Paukštienės, atėjus laikui, darbo vietą reikia užleisti jaunimui. Netrukus sueis metai, kai Šepetos bibliotekai vadovauja jauna specialistė Neringa Paukštienė. „Esu baigusi buhalteriją, o šiuo metu Šiauliuose studijuoju bibliotekos ir išteklių valdymą. Biblioteka niekada nebuvo man svetima, esu kilusi iš Pasvalio rajono, Saločių. Į miestelio biblioteką dažnai užsukdavau. Ten dirbo labai gera bibliotekininkė. Atėjusi dirbti maniau, kad bibliotekininkės darbas – tai tik bendravimas su skaitytojais, tačiau jis gerokai platesnis. Džiaugiuosi, kad man pavyko užmegzti ryšį su vaikais, kad radome bendrą kalbą. Į biblioteką jie ateina labai dažnai“, – kalbėjo N. Paukštienė.
2013 m. Šepetos biblioteka atnaujinta – pastatas apšiltintas, suremontuotas vidus, įsigyti nauji baldai. Skaitytojai dabar priimami jaukiuose, šiltuose kabinetuose. Čia rengiamos spaudinių ir kūrybos darbų parodos, knygų sutiktuvės, kaupiama kraštotyros medžiaga apie Šepetos kraštą ir jo žmones.
Šiuo metu Šepetos bibliotekos paslaugomis naudojasi 260 vartotojų. Knygų fondą sudaro apie 7 tūkst. knygų.
Pasak N. Paukštienės, labai didelė ir periodinės spaudos paklausa. „Yra ir tokių skaitytojų, kurie į biblioteką kasdien ateina skaityti laikraščių, žurnalų. Turime nemažai nuolatinių lankytojų. Knygas šepetiškiams pristatome ir į namus. Labai norisi į biblioteką pritraukti vyresnių klasių mokinius, kurie pasyvesni, mažiau lankosi pas mus“, – apie darbą kalbėjo bibliotekininkė N. Paukštienė.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ