1910 metų vasario 9 dieną Skodinių kaime gimė kunigas prelatas Kazimieras Dulksnys. 1918–1925 m. jis mokėsi Kupiškio pradžios mokykloje ir progimnazijoje. 1925–1927 m. – Rokiškio gimnazijoje. 1928–1931 m. K. Dulksnys studijavo Kauno kunigų seminarijoje, vėliau tęsė mokslus Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Seminarijoje K. Dulksnys susipažino su kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu, Maironiu, Stasiu Šalkauskiu.
Žurnale „Tarp knygų“ rašoma, kad 1935 m. birželio 15 d. kupiškėnas arkivyskupo Juozapo Skvirecko Kauno arkikatedroje buvo įšventintas į kunigus. Pirmoji vieta, kur dvasininkas skelbė Dievo žodį, buvo Ramygalos parapija. K. Dulksnys kunigavo įvairiose parapijose: nuo 1936 m. jis buvo Pasvalio vikaras, nuo 1942 m. – Tauragnų parapijos administratorius. 1943 m. už parapijiečių suaukotus pinigus dvasininkas pastatė naują kleboniją. Nuo 1947 m. – Rokiškio dekanas ir klebonas, nuo 1949 m. – Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios administratorius, vėliau Panevėžio katedros kapitulos kanauninkas.
1957 m. KGB apkaltino kunigą antitarybinės spaudos laikymu „nelegalioje bibliotekoje“, bažnyčios varpinėje. Be to, prelatas griežtai atsisakė pasirašyti raštą, smerkiantį popiežių. K. Dulksnys palaikė partizanus, viešai pasisakė prieš marksizmo dėstymą kunigų seminarijoje. Dvasininkas buvo suimtas ir nuteistas 3 metams pataisos darbų ir 3 metams tremties, išsiųstas kalėti į Mordovijos lagerius. Lageryje jam teko sargauti, dirbti staliaus darbus. Į Lietuvą iš tremties kunigas grįžo 1959 metais.
Prelatas K. Dulksnys bendravo su vyskupu Kazimieru Paltaroku, kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, vyskupu Julijonu Steponavičiumi, monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, tėvu Stanislovu.
Knygos „Mūsų Skodiniai“ sudarytojas Algirdas Vaitiekūnas rašo, kad labai svarbus prelato K. Dulksnio gyvenimo įvykis – popiežiaus Jono Pauliaus II priėmimas 1988 m. Vatikane. Per šį Lietuvos dvasininkų lankymąsi pas Šventąjį Tėvą K. Dulksnys su Jonu Pauliumi II kalbėjo lotyniškai.
1959–1963 m. K. Dulksnys buvo Merkinės altarista, Nedingės administratorius, iki 1983 m. – Krekenavos klebonas. Vėliau – Panevėžio vyskupijos kapitulinis vikaras. Vyskupiją valdė 5 metus. Nuo 1989 m. buvo vyskupo J. Preikšo generalvikaru. Šias pareigas ėjo iki mirties – 2001 m.
Daktarė Aldona Vasiliauskienė 2010 m. vasario 6 d. „Kupiškėnų minčių“ straipsnyje apie prelatą K. Dulksnį rašo: „Protonotaras Bronius Antanaitis nekrologe rašė: „Prelatas katedroje dirbo pastoracinį darbą, ilgėjosi naujų pašaukimų kunigystėn, meldėsi už katalikiškas šeimas, nes jos yra pirmoji seminarija kunigystėn. Lygiavosi kasdieniu gyvenimu į Kristaus evangeliją, švietė optimistine asmenybės laikysena ne tik šventėse, bet ir kasdienybėje. Taip jis praėjo ištikimo, garbingo, nuoširdaus 66-erių metų kunigystės gyvenimo kelią, tarnaudamas Dievui ir tėvynei, 92-aisiais savo amžiaus metais, iškankintas sunkios ligos, 2001 m. gruodžio 9 d. užgeso Viešpatyje.“
Kupiškėnas prelatas K. Dulksnys palaidotas Panevėžio Ramygalos kapinėse.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ