žurnalistas
Viena kairuoliškos, populistinės graikiškos frondos dalis baigėsi vos per tris dienas po rinkimų. Naujosios ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų (kokie jie visi panašūs!) koalicijos atstovai po pasiektos pergalės visuotiniuose rinkimuose tarsi užkeikimą kartojo, kad esą Graikija neparems, o gal net vetuos ES Taryboje sankcijų Rusijai klausimą. Iš tikrųjų pasirodė – griaudėjimas pasinėrus į vandenį.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius džiaugėsi ES šalių bendru sutarimu – pratęsti Rusijai įvestą sankcijų režimą iki šių metų rugsėjo ir sakė, kad to, kas vyko už uždarų durų, atskleisti nesiruošia. Spėju, kad populistų kadrilį šokantis graikų užsienio reikalų ministras buvo „įtikintas“ itin svariais argumentais. Pasodintas į vietą, kuri Graikijai šiuo metu priklauso ir kurią jis pamiršo – ji skirta beviltiškam, užsimiršusiam skolininkui. Nors dar prieš porą dienų graikų diplomatijos šefu tapęs buvęs komunistas Nikos Kotzias porino: „Jeigu kas nors galvoja, kad dėl skolų Graikija atsisakys suverenumo ir aktyvaus dalyvavimo Europos politikoje, tai jis klysta.“
Ko gero, toks pat likimas ištiks ir šalies ministru pirmininku tapusio partijos „Syriza“ lyderio Alexio Tsipro prieš rinkimus išdalytus pažadus. Vos įėjęs į Vyriausybės vadovo kabinetą jis nurodė kabineto nariams nepasiduoti Briuselio spaudimui derantis dėl skolų nurašymo. Tarptautiniai kreditoriai (ES, ECB ir TVF ) Graikijai yra suteikę paskolų už 240 mlrd. Eur. Draugas Tsipras siekia bent dalį šios skolos nurašyti, nes „privalo nenuvilti rinkėjų, suteikusių jiems mandatą“.
Populistai šaukia „neketiną tęsti Graikijos pavergimo politikos“. Panos Skourletis, darbo ir socialinio solidarumo ministras, pranešė, kad vienas iš pirmųjų darbų bus minimalaus atlyginimo didinimas iki 751 Eur (šiuo metu 680 Eur), nes šalyje nedarbas siekia 26,2 proc., jaunimo nedarbas – 57 proc. Pranešama ir apie planus didinti pensijas ir grąžinti į darbo vietas dalį atleistų viešojo sektoriaus darbuotojų. Kitas kabineto narys – Panagiotis Lafazanis, rekonstrukcijos, aplinkosaugos ir energetikos ministras, pranešė, kad Vyriausybė sustabdė didžiausios šalies elektros produkcijos ir tiekimo kompanijos (Public Power Corporation) privatizaciją (30 proc.). Jis irgi pabrėžė, kad Vyriausybės tikslas yra mažinti sąskaitas už elektrą vartotojams. Ankstesnė Vyriausybė taip pat ketino privatizuoti du trečdalius Pirėjo uosto (67 proc.), tačiau ir šie planai stabdomi. Šalies privatizacijos programa yra viena iš Graikijos gelbėjimo paketo sąlygų.
Šios politinės bakchanalijos pasekmė: per vieną dieną Graikijos akcijų rinka nukrito 9,9 proc., o keturių „sisteminiais“ vadinamų komercinių bankų akcijos – ketvirtadaliu. Tie tarptautiniai investuotojai, kurie buvo bepatikį pamažu augančio Graikijos ūkio perspektyvomis, vėl ėmė nešti mėsas kartu su portfeliais. Revoliucionieriai-populistai kažkodėl nesidžiaugia. Verslo apžvalgininkai konstatuoja: jeigu graikai norėjo naujų derybų su Briuseliu ar Berlynu, tai jų pozicijos prieš sėdant už derybų stalo po tokio nuosmukio tik susilpnėjo. O Graikijoje mistifikuojamo kolektyvinės „Briuselio-Frankfurto-Vašingtono“ (ten Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo centrinės būstinės) „troikės“ – sustiprėjo.
„Graikijos naujojo premjero Alexio Tsipro (Aleksio Cipro) nuostatos didinti atlyginimus bei pensijas ir mažinti mokesčius yra neįgyvendinamos ir kelia nerimą“, – praeitą savaitę teigė… kas? Palyginti su graikais, regis labai ramus, racionalus žmogus, gal net atsakingas politikas…
O kas sako: „Liberalioji ideologija buvo sukurta JAV ir skiepyta pasauliui per bankus. Šios ideologijos, kurios varomoji jėga yra godumas, sklaidai visame pasaulyje buvo sukurti ir tie laisvosios rinkos institutai. Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus kitus žmones būtina paversti vergais. Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų. Aš tiems laisvosios rinkos institutų veikėjams siūlyčiau nors mėnesį pagyventi iš minimalios algos, tuomet galėtume padiskutuoti apie tą tūkstantį litų.“
Išklausę antrąją tezę, graikų populistai drauge paplotų ir gal net imtų skanduoti: „Butkevičius rules!“ (angl. Butkevičius valdo!) Taigi, kad mūsų premjeras: „Vergai, vergija“ – ne tik Tsipro, bet Lietuvos premjero žargonas. Su tokiomis tezėmis kur nors Atėnų centre jis sukeltų tokį furorą, kuris prilygtų Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirodymui Kijevo Maidane. Tačiau p. Butkevičius yra ir ne tik pirmosios, bet ir antrosios sentencijos autorius.
Pirmąją tezę nuo antrosios (užrašytos prieš dvi savaites į Anapilį išėjusio mano kolegos Juliaus Girdvainio) skiria dveji metai. Ar tai reiškia, kad net ir mūsų populistai, atsidūrę valdžioje, pamažu tobulėja pažangia kryptimi ir tampa rimtais politikais. Ko gero, taip.
Tačiau man kelia nerimą tai, kad graikų populistų lozungams būtų labai karštai plojama ir daugelyje Lietuvos miestų. Tokios politinės pasiūlos ten – nors vežimu vežk. Tereikia tik kas parodytų paklausą. Etatinių populistų pilna ir Lietuvoje, tačiau kažin kaip jie kartais sugeba susitvardyti. Todėl manau, kad Graikijos politikos ultrų sėkmės bei nesėkmės, jų pavyzdys darys milžinišką įspūdį Lietuvos miestų gatvėse ir politikos koridoriuose. Ir bus nagrinėjamos po padidinamuoju stiklu.
Negi iš tikrųjų galima tuntais visus grąžinti į darbą, didinti pensijas, stambinti valstybės sektorių ir mažinti privatų, didinti minimalią algą veik iki visą gyvenimą dirbusio Vokietijos pensininko pensijos lygio? Ir negrąžinti skolų?
——-
Autorius: Rytas STASELIS