muziejaus archyvo
Kupiškio krašte seniau gyveno ir iki šiol yra išlikę įvairių tautų palikuonių – žydų, rusų, lenkų. Savo miesto praeitimi besididžiuojantys kupiškėnai čia atvykusius svečius dažnai veda į vieną seną, trumpą gatvelę, kurios viena dalis tebėra tokia, kokia ir buvo kadaise – grįsta akmenimis. Tai – Sinagogos gatvė, iki šiol menanti tuos laikus, kai čia gyveno žydai.
Iš gatvių istorijos
Senieji gatvių pavadinimai – mūsų istorinio paveldo dalis, kurį privalome saugoti. Dažnai perskaitę gatvės pavadinimą susimąstome, kaip jis siejasi su miesto praeitimi, kokias istorijos paslaptis saugo. Ką mums galėtų priminti Sinagogos vardu pavadinta gatvė? Istorinės medžiagos apie ją išlikę nedaug. Šeštajame kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis“ numeryje spausdinamas istoriko Alvydo Totorio straipsnis, kuriame jis apžvelgia Kupiškio gatvių istorinę raidą, jų pavadinimų kaitą nuo XVI amžiaus iki šių dienų. Čia ne kartą minima ir Sinagogos gatvė.
A. Totoris rašo, kad 1845 metais Kupiškyje buvo devynios gatvės (Ožkų, Karališkoji, Palėvenės, Skaugalių, Anykščių, Budrionių, Svėdasų, Dvaro ir Malūno) bei Turgaus aikštė. Tuometinis Kupiškio gatvių išdėstymas buvo matomas 1843 metais sudarytame pirmajame detaliame miesto plane. Kupiškyje jau minima ir nauja, Sinagogos aikštė, kuri greičiausiai nebuvo didelė.
Miestas ypač smarkiai nukentėjo 1876 metais kilusio didžiojo gaisro metu, kai sudegė net 265 namai. Po šio gaisro valstiečiai išsikėlė į miestelio laukus, sudarydami tris naujus kaimus, o miestelyje likusius savo sklypus jie pardavė naujiems savininkams, kurie namus atstatė. Miestelio gatvių tinklas beveik nepakito, keitėsi tik gatvių pavadinimai.
XX a. pradžioje Kupiškyje jau buvo 13 gatvių ir du skersgatviai – Sinagogos bei Sodų. Sinagogos skersgatvis ėjo nuo Sinagogos aikštelės į Turgaus aikštę. Gatvėmis šie du skersgatviai imti vadinti nuo 1922 metų. Tuomet mieste buvo 17 gatvių: Bažnyčios, Elektros, Gedimino, Kalnelio, Kauno, Lėvens, Maironio, Malūnų, Pakalnės, Sinagogos, Sodų, Skapiškio, Stoties, Užkapio, Vidurinė, Vilniaus, Zuntės ir Turgaus aikštė. Vėliau jų atsirado daugiau. 1939-aisiais suskaičiuojamos jau 23 gatvės. Iki 1950 metų jų skaičius ir pavadinimai nesikeitė.
1942 m. gegužės 27 d. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Sinagogos gatvėje gyveno 29 gyventojai. Antrojo pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo, o pirmaisiais pokario metais gatvių tinklo pokyčių nebuvo. Tik turgus iš Turgaus aikštės buvo iškeltas į naują vietą už bažnyčios, aikštę pradėta pertvarkyti į miesto skverą. Sovietinė valdžia gatvių pavadinimų keisti neskubėjo, nors raginimų tai daryti buvo. Vienas jų – J. Vasario slapyvardžiu pasirašytas rašinys „Keisti gatvių pavadinimus“, išspausdintas apskrities laikraštyje „Stalino keliu“. Čia rašoma: „Kupiškyje tebėra Sinagogos, Užkapio gatvės. Jos visai nereikalingos, nes nei sinagogos, nei kapų ten nėra.“ Tačiau gatvių pavadinimai ir toliau nebuvo pakeisti. Tik Turgavietės aikštė 1949 m. pervardyta Tarybų aikšte.
1950 metais Kupiškis tampa rajono centru ir ruošiantis LTSR dešimtmečio jubiliejui, rajoniame laikraštyje atsiranda anoniminis rašinys, reikalaujantis keisti gatvių pavadinimus. Jo autoriui ir vėl užkliūva Sinagogos, Užkapio, Pakalnės gatvių pavadinimai. Rekomenduojama joms duoti Petro Varkalio, Vlado Rekašiaus, Petro Pajarskio vardus. Po metų, 1951 m. lapkričio 23 d. Kupiškio rajono DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 27 „Dėl gatvių pakeitimo Kupiškio mieste“, buvusi Sinagogos gatvė pavadinta komunaro Rapolo Čarno vardu.
Tik prasidėjus Atgimimui, 1988–1991 metais Kupiškyje rūpintasi senųjų istorinių gatvių pavadinimų grąžinimu ir keitimu. Sinagogos gatvelė savo vardą atgavo 1990 metų birželio 13 dieną. Tą pačią dieną J. Janonio gatvei grąžintas senasis Maironio gatvės pavadinimas, Komunarų gatvei – Ugniagesių gatvės vardas, Kosmonautų – Vilniaus gatvės pavadinimas. V. Bernotėno gatvė vėl imta vadinti Užkapio gatve.
2008 metų duomenimis, Kupiškyje iš viso yra 52 gatvės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ