Plačiai reklamuojama, kad gyventojai norėdami išvengti didelių išlaidų turėtų apdrausti savo turtą, būstą. Draudimo kompanijos kaip įmanydamos siūlo savo paslaugas. Prakiuro stogas – vanduo užliejo patalpas, prakiuro vamzdis – vanduo užliejo kaimyno butą. Nesidžiaukite, kad draudimas kompensuos. Dažniausiai tai gali būti nedraudžiamasis įvykis ir dėl to būsite kalti tik jūs patys.
Klientų vilionės
Dar tikriausiai pamenate reklamą, kai atvykusi į namus moteriškė pamato apsemtą butą, tačiau padedant draudimo bendrovei viskas susitvarko lyg burtų lazdele pamojus: nereikia jaudintis dėl apsemtų kaimynų, sugadintų baldų. Žmogus, tokios reklamos sugundytas, o gal ir gyvenimiškos patirties pamokytas, skuba drausti savo būstą nuo galimų nemalonių įvykių. Apsidraudi civilinės atsakomybės draudimu, sumoki įmoką ir, atrodo, gali ramiai gyventi. Atidesnis dar pasitikslina, ar būstas tikrai apdraustas nuo tam tikros rizikos. Bet kiek apsidraudusiųjų perskaitė visą sutartį nuo pradžios iki pabaigos? Nedaug, gal vienas kitas. Kodėl taip yra? O gal todėl, kad štai, pavyzdžiui, viena draudimo bendrovė savo potencialiems klientams teigia, kad ji vienintelė rinkos bendrovė, kuri visada atlygina už išplitusį gaisrą, netaikydama apribojimų (pvz., pamiršote išjungti elektros prietaisą ar užgesinti žvakę, name buvo suaugusiųjų žmonių, buvo neišvalytas kaminas ir pan.), išskyrus, jei namus padegtumėte tyčia, siekdami naudos iš draudiko; vienintelė atlygina už vandens prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas (pvz., stogą, sienas, langus); vienintelė nematuoja vėjo greičio, kritulių kiekio, jei gamtinės jėgos jums padarė žalos; vienintelė atlygina už kilnojamus daiktus, kaip už naujus, neišskaičiuodama nusidėvėjimo!
Taigi, jeigu vienintelė, vadinasi, viskas gerai, galima draustis ir nutikus bėdai mumis pasirūpins draudimas. O kaip praktiškai?
Skaitykite sutartį
Kaip tai veikia praktiškai, netikėtas įvykis peraugo į žurnalistinį tyrimą. Vykdant pastato renovacijos darbus į tų laimingųjų gretas pateko ir dalis laikraščio redakcijos patalpų. Dėl neatsakingo ar nekokybiško darbininkų darbo tvarkant stogą, užėjus liūtims, buvo aplieta dalis patalpų lubų. Prasisunkęs vanduo sugadino ne tik pakabinamų lubų dalį, bet ir kilo pavojus dėl elektros instaliacijos, kad bus sugadinti apsaugos sistemos prietaisai. Patalpose atsirado ir pirmieji pelėsio požymiai. Kadangi patalpos buvo draustos nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo, stiklo dūžio, tai net nekilo abejonių, kad viskas bus gerai. Juolab kad buvo registruota žala, atvyko žalos vertintojas, viską užfiksavo, surašė, nufotografavo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ