Į Lietuvą imta gabenti radiaciją skleidžianti mediena. Tokia produkcija mus pasiekia iš miškų, kurie prieš du dešimtmečius buvo užteršti radioaktyviomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kokie pavojai mūsų tyko perkant malkas iš Baltarusijos ir kitų šalių, kalbėjomės su Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygiene.
Viešai pasirodė informacija, kad lapkričio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba Medininkų pasienio kontrolės punkte sulaikė iš Baltarusijos į Vokietiją vežamą medieną, kuri skleidė didesnę jonizuojančiąją spinduliuotę. Kodėl taip nutiko?
Pastaraisiais metais gerokai išaugo medienos kuro poreikis. Medienos kuro reikia ir didžiosioms miestų ar rajonų šiluminėms katilinėms, ir privačių namų gyventojams.
Kadangi išaugusiai medienos kuro paklausai nebeužtenka vietinės žaliavos, mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, įskaitant ir tuos regionus, kurie buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Taip susidaro galimybė medienos kuro pelenų užterštumui radioaktyviosiomis medžiagomis, kuriomis užteršta ir pati mediena. Be to, radioaktyviosios medžiagos pelenuose susikoncentruoja šimtus kartų. Panaši situacija gali susidaryti ir su durpėmis ar kita kurui naudojama žaliava.
Kiek laiko radiacinės medžiagos gali tūnoti medienoje ar kitame biokure?
Mediena būna užteršta radioaktyviuoju cezio izotopu Cs-137, kurio didžiausias kiekis į aplinką pateko dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos ir kuris yra palyginti ilgaamžis, jo pusėjimo trukmė siekia 30 metų. Užterštais medienos kuro pelenais tręšiant dirvą, gali būti užteršta ir dirvoje auginama žemės ūkio produkcija ar gyvulių pašarai. Dėl to radioaktyviosios medžiagos mitybos grandine gali patekti į mėsą bei pieną.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ