Vos ne kiekvieno lietuvio gyvenimas susijęs su mišku. Miške poilsiaujame, grybaujame, uogaujame, todėl reikia jį ir prižiūrėti. Miškų urėdijos ar privatūs savininkai turi valyti miškus, kirsti jau subrendusius ir būtinai atkurti iškirstus miško plotus.
Mišką atsodinti būtina
Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Panevėžio kontrolės poskyrio vyriausias specialistas Vidas Valma teigė, kad Kupiškio rajone yra 5400 privačių miško valdų, užimančių 14,8 tūkst. hektarų plotą. Miškų savininkai pagal miškotvarkos ar miškų želdinimo projektus miškus gali kirsti plynai, atlikti sanitarinius kirtimus. Įstatymas numato, kad plynai iškirsto miško kirtavietės turi būti atkurtos per 3 metus nuo iškirtimo. „Šiemet tikrinami miškų plotai, kurie iškirsti 2010 metais. Tais metais buvo iškirsta 164 hektarai miško, kurį reikėjo ir atkurti, – teigė specialistas. – Apie 35 procentai ploto atkuriama savaiminiu būdu. Miškas gali būti atkurtas sodinant, savaiminiu atžėlimu arba mišriu būdu. Šis būdas naudojamas tada, kai savaiminio atžėlimo neužtenka. Miško atkūrimo būdas nurodomas miškotvarkos arba miško želdinimo projekte. Svarbiausi reikalavimai – kiekvienai kirtavietei turi būti parenkamos tikslinės medžių rūšys ir reikiamas medelių tankis, atsižvelgiant į konkrečią medžio rūšį. Į vieno plynai iškirsto miško hektaro plotą pušų sodinama 2,5 tūkst., ąžuolų – 1,8 tūkst., eglės, klevo, uosio – 1,6 tūkst., liepos, beržo, juodalksnio, baltalksnio – 1,5 tūkst. Rudenį spygliuočiai sodinami susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant. Lapuočiai sodinami pradėjus kristi lapams.“
Pasak Kontrolės poskyrio specialisto, už iškirsto ploto neatkūrimą gresia baudos, siekiančios 1 000 litų už neatsodintą vieną hektarą. Už miško neatkūrimą rajone buvo nubaustas vienas žmogus, kuris neatsodino 1,2 ha miško.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Robertas TERVYDAVIČIUS