Šimonių seniūnijoje, Migonių kaime, gyvenantys ir pienininkystės ūkį turintys Violeta ir Arūnas Pociai įsikūrę gražioje, originaliai išpuoselėtoje sodyboje. Puoselėti aplinką, kurioje gyvena – šių darbščių žmonių kasdienybė, kurdami grožį aplink save jie negaili nei brangaus laiko, nei lėšų.
Miestiečiai, likę kaime
Violeta ir Arūnas Pociai šioje sodyboje kurtis pradėjo prieš 14 metų. „Šiuos namus iš jų pirmųjų šeimininkų – Emilijos ir Jono Narbutų – įsigijome 2000 m., o Migonyse mes – jau 26-eri metai. Ilgą laiką gyvenome aštuonbučiuose“, – pasakojo du vaikus – dukrą Vygintę ir sūnų Gintarą – išauginę sutuoktiniai. Arūnas Pocius – žemaitis, iš Užvenčio miestelio Kelmės rajone, o Violeta kilusi iš Rūdiškių, Trakų rajono, tačiau abu vėliau gyveno Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, ten ir susipažino. „Violeta buvo mano brolio bendraklasė. Ją pažinojau ilgai, o užsimezgus draugystei ilgai nelaukėme ir susituokėme“, – pasakojo A. Pocius. Pagal specialybę – statybininkas, jis, brolio kvietimu, atvažiavo į Šimonis, pradėjo dirbti Šimonių kolūkio Migonių padalinyje mechanizatoriumi. „Jau laukėme pirmosios atžalos, todėl nutarėme pagyventi kaime ir vėl grįžti atgal į sostinę. Tačiau gyvenimas pakoregavo savaip – prasidėjo pertvarka, iro kolūkiai, gavome butą Migonyse“, – pasakojo Pociai. Įsikūrę šiame kaime, čia jie ir liko. „Gyvenant daugiabutyje savi namai visada buvo mūsų tikslas. Norėjome savo kiemo, kur būtų galimybė savaip kūrybiškai tvarkytis“, – pabrėžė pašnekovai.
Pieno ūkį turintys ir iš jo pajamas gaunantys Pociai ūkininkauti pradėjo nuo trijų karvių. „Paskui buvo jau 7, ūkis didėjo, norėjosi dar labiau plėstis, dabar turime 27 karves bei 15 telyčių, iš viso laikome apie 40 galvijų, taip per 14 metų pamažu išaugo ūkis“, – pasakojo ūkininkai, viską kuriantys ir dirbantys vieni, padedami vaikų. – Vaikai – didžiausi pagalbininkai, kelioms dienoms pailsėti visada galim išvažiuoti žinodami, kad ūkį paliekame patikimose rankose.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Unė JUODYTĖ