Dažnai žmonės, savo dirbamoje žemėje radę netikėtų radinių, labai nustemba ir nori sužinoti kuo daugiau apie daiktų paskirtį ir juos naudojusius žmones, jų gyvenseną. Kodėl jie svarbūs mūsų kultūrai, mokslui, kalbamės su Kupiškio etnografijos muziejaus bičiuliu, archeologu, daktaru Gintautu ZABIELA.
Į Kupiškio etnografijos muziejų atnešęs parodyti akmeninį kirvuką Dovydas Varna sakė, kad jis buvo rastas pavasarį netoli Pyragių ežerėlio, dirbant žemę jo tėvo kolektyviniame sode. Vaikinas prisiminė, kad kai buvo mažas, toje vietoje dažnai rasdavo įvairių šukių, kitokių daiktų ir norėjo sužinoti, koks akmeninio įnagio amžius, ar šis radinys svarbus. Kokia Jūsų nuomonė?
Akmeniniai kirvukai yra seniai praėjusių epochų krašto apgyvendinimo liudininkai. Pyragiuose greičiausiai tai būtų bronzos amžius – II tūkstantmetis prieš Kristų. Tai vienas pačių neaiškiausių krašto priešistorės laikotarpių ne tik Kupiškio krašte, bet ir visame Rytų Baltijos regione. Tad kiekvienas toks radinys yra vertintinas ir brangus. Dovydo Varnos išsaugotas radinys svarbus dar ir todėl, kad turi konkrečią radimvietę ir kad ten be jo anksčiau dar rasta puodo šukių – matyt, būta senosios gyvenvietės, o ne kirvukas pamestas atsitiktinai, pvz., nuslydus nuo koto kertant medį. Pasitaikius progai reikės būtinai apžiūrėti radimvietę, kuri sprendžiant iš pateiktų duomenų šiandieną yra neprieinama tyrinėjimams, tačiau tai radinio svarbos nemenkina.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ