Gruodis XVII–XVIII omžiuj vadintas sausiu, sausiniu, bo tadu sausa važiuotėn. Šito laiku ne tik žemalį gruodan sutraukia, alia gi odvintas seniau sausai volgyt, kad tu sudaužėtum. Ir dainuot jau niekur neužgirsi. Ba didėsnių linksmybių, ba šokių odvintas jaunimui nusbosdavo. Nėt ir soko – išsitimpįs kėp odvintas.
Gruodį ūkinykai baigdavo javų kūlimų ir linų mynimų. Odvinti jau ir važa linus jaujon, džiovina. Jauja – toks postatas ar jo dalis linom ar javom džiovintėn ir mintėn. Seniau būdavo trirogiai klojimai, jauja šaly kryžiškai pastatyta. Kai nubolį linai palieka, tadu sustoto, suriša, važa jaujon. Būdavo, jaujų iškūrina, sustoto linus, yra tinai tokios kortys pritaisytos, ardais vadindavo. Jauja – tai ir linų ar javų kiekys, katras pareina vėnoj tokioj džiovykloj: kožnų rytų raikia to jauja iškult. Pirmų jaujų molkom kūrina, o untrų jaujų jau braukia, pribraukia linų, primina, tai spoliais kūrina. Būdavo, tos jaujos ir bulbas kėpa. Mat jaujų iškulia, tadu tik lakia pusryčių volgytų.
Sakydavo, ar pirty, ar jaujoj, vėlnias turi saujoj; sienos aprūkį kaip ir jaujos.
Apsitvarkyt, apsiskalbtėn raikia par odvintų. Kė žlugtų skalbdavo, ba pėčiaus neapseidavo. Iškosdavo iš pėčiaus palanus (daug geriau, kė palanai yr iš bėržinių molkų – aštrėsnis šormas!), par sietų jos pėrsijodavo, supildavo kubilan ir apipildavo vardunčiu vandeniu. Tėp prisdarydavo pilnų kubilų glitaus šormo.
Kitan kubilan dadavo dropanas, apipildavo šiltu šormu ir laikydavo parnokt. Išmirkusias dropanas ištraukdavo iš kubilo ir runkom ištrindavo gėldoj. Ištrintas vėl dadavo kubilan, užpildavo vardunčiu šormu. Pastovi uždingtos dropanos, praaušta, tadu vėl gėldoj pėrtrina. Šlapjas ištrintas dropanas sukraudavo unt kokios prastasnas pakulinas morškos, suvyniodavo ir kišdavo karštan pėčiun, kad pašust. Drobinas ar pakulinas dropanas kė gerai iššutina ir ištrina, būna daug baltasnas. Tik raikdavo gerai išplautėn rudų šormų sodžialkoj, išvalat su kultuvi.
Kė rūbus skalbdavo, dažnai virdavo grucas – grūstų kvėčių ar miežių su žirniais sriubos. Gruca – ir grūstų grūdų kruopos: grucį grūsdavo piestos, apšutina vardunčiu vandeniu, grūda runkom.
Labai gražiai vyrėsniai žmonas soko – dabar ne šoka, alia grucį grūda. Šokt, rėbiai volgyt par odvintų nevalia, tai atspėkit kas – dvi geldalas, dvi paltalas, kepurala užmauta (gyluta). Ųžolo daug gylių – bus šolta žiemų. Jėgu jau gruodis koks, ir beržėlis bus toks pot.
Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas
Pasakoja kupiškėnai, V., 1980
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ