1918 matų lapkričio 23 diena – Nepriklausomos Lėtuvos kariuomanas kūrimo pradžia. Mažai jos tadu do tabuvo – vos 50 karinykų ir apė tiek pot karių savanorių. Do ir uniformų neturėjo, ir ginklai prasti. Pirmas karinykų ir puskarinykių šaukimas poskelbtas 1919 m. sausio 15 d. Neužilgo prasdėjo ir naujokų šaukimas, o sausio 24 d. atidaryta Karo mokykla.
1935 matų liepos mėnesį už Kupos, iš Račiupanų kaimo ūkinykų nupirktoj žėmaj, pradatos statytėn mūrinas kareivinas. Jos atidarytos 1936 matų spalio 25 d. Po matų Vytauto Didžiojo gatvėj pastatyta ir karinykų ramova. Pirmi Lėtuvos kariuomanas daliniai Kupiškin jau buvo atvažiovį 1935 m. spalio 24 d. Labai pagyvino Kupiškio įgula mėstėlio gyvėnimų: padadavo gesint gaisrus miesti, muzikas turėjo, kareivių choras gėdodavo bažnyčioj. Kariuomanaj mat įgudrina, įlovina. Sakydavo, atbus kariuomanį – galas žėnytis.
Dainoj „Ko liūdi, putinai, ko liūdi?“ klausiama bernėlio, ko jis liūdžia. Ir barnužėlis atsoko: „Ko aš neliūdėsiu, ojojoj, ko aš linksmas būsiu, ojojoj, vada žirgų iš stainalas, o man jaunų unt vainalas, to liūdžiu.“
Karas koba unt siūlo – tėp soko, kė golia kilt karas. „Išjojo jojo, sodauto, brolys karėlin, sodauto, sodauto rūta, sodauto“, – dainovo sutartinį sesiulas ir laukė, kadu sugrįš barnužėlis, parnaš brungias dovanalas – aukso žėdėlį ir šviesius galionėlius (galionas – margaičių galvos popošalas – paauksuota ar pasidabruota juosta: ir jaunoja, ir pomergės visos buvo su galionais).
Karas, tai neduok svieti, kiek boilas, visa gi parniek nuveina, triobos sudaga. Du karai buvo ir vienas sumišimas (pokario matais). Kari daug žmonių po valanom sulindo: šimtas kulipkų prošol prolakė, viena širdalį pėrvara, gulia gulia kareivėlis unt karios pašautas. Po pirmo karo siauta labai šiltinas. Laukai nuterioti, nudegyti buvo.
Kur 1915 m. frontas sukė, tai ti nežiūrėjo nieko. Kupiškio mėstėlio ir apylinkių mažažėmiai, baturčiai pritrūko maisto. Tai 1916 m. biržėlio 2 d. klebonas Untonas Bajorinas, govįs Kupiškio apskritės viršinyko Tafelio laidimų, sušaukė Kupiškio valsčiaus seniūnų ir kaimo įgaliotinių susrinkimų. Ir nutara įkurtėn Kupiškio komitetų nukintėjusiem no karo šelptėn. Kiekvienas kaimas turėjo išsirinktėn po 1 įgaliotinį (didėsniai po 2). 25 įgaliotiniai rinko aukas, sužinodavo, kom raikia pagėlbat. Buvo išlaistas nėt atsišaukimas „Vyrai ūkinykai! Visiem sunkūs matai…“ ir išplotytas visan Kupiškio valsčiuj. Šitas komitetas veikė pusį matų, buvo surinkta 300 pūrų grūdų, keli šimtai rublių.
Kupiškėnų enciklopedija, II d., V., 2012
Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ