„Devynios auklės – vaikas be galvos“ – pagal šią patarlę dar ne viename Kupiškio rajono kaime rūpinamasi vandentiekio sistema. Antašavoje, Paketuriuose, Papiliuose ir kitur dar nuo kolūkio laikų stovi seni vandentiekio bokštai, kuriems vadovauja kelios dešimtys šį turtą privatizavusių pajininkų. Statiniui prireikus remonto dalis savininkų pamiršta savo turtą, tačiau kilus diskusijoms, ar nereikėtų bokšto atiduoti į vienas rankas – atmintis staiga sugrįžta. Rimtesnių žingsnių spręsdami šį reikalą ėmėsi lukoniečiai.
Pajininkai įstrigo laiko spąstuose
Dar po kolūkių griūties už pajus privatizuotus vandentiekio bokštus tebeturi Antašava, Didžprūdžiai, Drūlėnai, Papiliai, Biliūnai, Uoginiai ir kiti Kupiškio rajono kaimai. Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas numato ateityje visus šiuos statinius perimti ir atnaujinus juos prižiūrėti taip, kaip reikalauja higienos normos bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
O jis numato, kad ne mažiau kaip 95 proc. Kupiškio rajono gyventojų ateityje būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu kokybišku vandeniu. Siekiant šio tikslo turi būti plečiami dabartiniai vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos.
Kol kas kalbėti apie pajininkų valdomų vandentiekio bokštų vandens kokybę bei pačių statinių atnaujinimą gana sudėtinga.
Antai Lukonių vandentiekio bokštas priklauso daugiau nei 60 savininkų. Prireikus svarbaus remonto dažnas jų kratosi šios pareigos. Jei kaimas sukrapšto pluoštelį pinigų, tai dar sutvarko kiaurą vamzdį ar kitą smulkų gedimą. Bet sistemos lopymas – neilgaamžis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ