Spaudoje ir televizijų laidose mirgėte mirga aktualija – didmiesčiai ir maži miesteliai kaunasi su Sosnovskio barščiu. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje iš Kaukazo į Lietuvą atvežtas nereiklus, derlingas pašarinis augalas, tikėta, bus naudingas šalies žemės ūkiui.
Buvo svetimas, dabar nebeišprašysi
Įspūdingasis barštis sužavėjo ir gėininkus, bitininkus. Atsirado jų gėlynuose, tikra puošmena buvo. Kol pagaliau apsižiūrėta, kad kaukazietis ne toks jau ir mielas, nepakenčia šalia jokių kaimynų, tik savo giminę platina (ir gamtoje, ir visuomenėje, pastebėsim, parazituojantys agresoriai turi savito žavesio), pakeičia visą augmeniją, plinta sąžalynais.
Sosnovskio barštis atrodo įspūdingai: gali išaugti iki 5 m aukščio, lapai gali būti iki pusmetrio dydžio, šaknys pasiekti 10 cm storio, žemėje įsišaknyti gylyje iki 60 cm. Vienas augalas gali subrandinti nuo 10 iki 100 tūkst. sėklų, jas paskleisti 12 m spinduliu. Jo paunksmėje negali augti joks kitas augalas. Barščio sultyse esanti medžiaga fotojautrina žmogaus odą, apšvietus saulei, išplinta gilūs odos nudegimai. Taigi pavojingas, agresyvus, sunkiai suvaldomas Sosnovskio barštis Lietuvoje tapo rimta problema, šie augalai plinta pakelėse, paupiuose, apleistose žemėse.
Rauna, pjauna, nuodija
Įvairios šalies savivaldybės šią problemą sprendžia, kaip kuri išmanydama. Vieningos taktikos nėra, nes nėra itin efektyvių būdų arba jie yra itin brangūs. Kauno botanikos sodo mokslininkai sumanė apdengti augalų plotą juoda agroplėvele. Efektyvu, bet didelės sąnaudos. Purškia herbicidais, bet barštis priešinasi, vis tiek atželia. Specialistai teigia, kad nieko gudresnio neįmanoma sugalvoti, reikia naudoti sisteminius glifosatų grupės herbicidus, traktuojant barštį kaip piktžolę.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS