Praėjusį penktadienį, Gedulo ir vilties dieną, į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę rinkosi buvę tremtiniai, valdžios atstovai, kariai savanoriai paminėti 72-ųjų trėmimų iš Kupiškio krašto metinių. Ta proga čia vyko Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Geležinkelio stotyje surengta akcija „Uždekime žvakutes sielvarto stotyse“, tremtinių dainas atliko Kupiškio mišrus choras „Bočiai“, padėtos gėlės atmintinose, trėmimus ir sovietines represijas menančiose vietose. Tądien Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šia intencija aukotos šv. Mišios, koncertavo kolektyvai iš Panevėžio.
Istorijos mėsmalėje
Iš Lietuvos nuo 1941 m. birželio 14 iki 18 d. į Tiumenės sritį, Kazachstaną buvo ištremta apie 18 tūkst.žmonių – geriausių ūkininkų, inteligentų. O atgal į Tėvynę tesugrįžo tik pusė. Tokią statistiką pateikė Gedulo ir vilties minėjime kalbėjusi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.
Rajono meras Jonas Jarutis sakė, kad šios tremties ženklu yra pažymėta kone kiekviena Lietuvos šeima. Jam pačiam yra tekę lankytis tremties vietose, kalbėtis su ten likusiais lietuviais. Visi jie teigė, kad sunkumus jiems labiausiai padėjo ištverti viltis, kada nors grįžti į Lietuvą. „Pažadėti noriu savo ir čia susirinkusių žmonių vardu, kad šią dieną minėsime ir atminsime, kol pasaulyje bus bent vienas lietuvis“, – teigė meras.
To laikotarpio istorinius įvykius apžvelgė ir pasidalijo savo prisiminimais Subačiaus gimnazijos mokytojas Jonas Babickas. Pasak jo, Lietuvą okupavus sovietams, į Sibirą buvo ištremta per 118 tūkst. jos gyventojų, lageriuose įkalinta 150 tūkst. okupaciniam režimui pasipriešinusių žmonių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ