Motosportu besidomintys žmonės jau gerai pažįsta retroklasės motociklų su priekabomis varžybose dalyvaujančių Sauliaus ir Pauliaus Miliškevičių duetą. Tėvas ir sūnus šiuo metu tarp šios klasės motociklais rungtyniaujančių sportininkų Lietuvoje užima trečiąją vietą.
Pradžios paieškos
„Tas pomėgis kaip liga. Tau nuolat reikia greičio, šuolių, švilpiančio vėjo – aštrių potyrių, keliančių adrenaliną organizme“, – taip Saulius apibūdino motociklų sportą, savo laisvalaikio užsiėmimą. Vyras intensyviai sportuoja jau daugiau nei dešimt metų. O potraukis technikai, viskam, kas birbia, tauška, dūmus leidžia, tai jau gal ėmė reikštis vos ne nuo vystyklų. Sauliaus giminėje vyrai buvo nagingi. Senelis užsiėmė staliaus darbais. Tėvas buvo mechanizatorius. Tad vyriško pavyzdžio augančiam berniukui nestigo ir galbūt nesąmoningai jį nukreipė prie technikos. Pasak Sauliaus, jis dar visai mažas pats dviratį iš kelių senų susirinko. „Nuo birbinkų, mopedų viskas prasidėjo. Pirmas rimtas mano motociklas buvo JAWA, tik nebenoriu prisiminti jo įsigijimo ir praradimo istorijos, kuri man buvo gera pamoka visam gyvenimui“, – sakė pašnekovas.
Įtraukia ir žmoną
Saulius save laiko tikru kupiškėnu, nors jo gimimo liudijime įrašyta, jog gimęs Anykščiuose. Šiek tiek jam teko gyventi ir Subačiuje, bet didžioji Sauliaus gyvenimo dalis prabėgo Kupiškyje. Šiuo metu jis su šeima įsikūręs Paketuriuose.
Saulius yra baigęs tuometinę Kupiškio 1-ąją vidurinę mokyklą. Vėliau studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, kur įgijo techniko-statybininko specialybę. Šiuo metu dirba kelininku.
Saulius atvirauja, kad motociklai suryja visą jo laisvalaikį, ir dažnai būna prie namų ir žolė nenupjauta, vyriškos rankos pristinga namams paremontuoti. Kartais dėl to ir nuo žmonos Jūratės pylos susilaukia. Bet ilgai pykti nėra kada. Naujos varžybos kviečia. O žmona juodu su sūnumi dažnai nuveža į jas, fotografuoja jų startus. Per trejus metus tėvas ir sūnus nuskynė ne vieną prizinę vietą ir siekia būti tarp nugalėtojų. „Per varžybas Paulius valdo motociklą, o aš stoviu jo priekaboje ir reguliuoju, kad mūsų transporto priemonė neapsiverstų. Mat šio tipo motociklai važiuoja skersi“, – aiškino vairavimo subtilybes pašnekovas.
Apie tėviškus džiaugsmus ir lemtį
Sauliui labai džiugu, kad jo pėdomis seka vienturtis sūnus. „Paulius nuo mažens vis trynėsi šalia manęs garaže, kai motociklą remontuodavau. Aštuonerių metų jis mopedu „Stela“ pradėjo važinėti. Kai dar visai nedidelis išmoko dviratį minti, parodžiau jam, kaip reikia jo stabdžius susitvarkyti. Šiuo metu sūnus yra mano pirmasis pagalbininkas remontuojant motociklą, rengiant jį varžyboms. Pauliui jau šešiolika metų. Greitai jis turėtų gauti motociklininko pažymėjimą. Motosporto varžybose dalyvaujant tokio pažymėjimo nereikia“, – pasakojo apie save ir sūnų Saulius.
Prakalbus apie saugų vairavimą, apie motociklininkų keliuose tykančius pavojus, vyriškis sutiko su tuo, jog motociklai nėra labai saugi transporto priemonė. Tą patį galima pasakyti ir apie mašinas. Bet kokią techniką reikia vairuoti protingai. „Kai žūsta žmogus, nebepaklausi jo, kodėl taip atsitiko. Kartais taip būna likimo skirta, nepaisant ir vairavimo meistrysčių. Jaunystėje esu ir pats eismo įvykį patyręs. Rodos, pagal taisykles lenkiau automobilį, bet negalėjau numatyti, kad nei iš šio, nei iš to jį vairuotojas pasuks ir manęs nepraleis“, – dalijosi savo samprotavimais ir prisiminimais Saulius.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ