Kupiškio miškų urėdija, kaip ir kiekvienais metais, ruošiasi svarbiam pavasario darbui – miškasodžiui. Į pagalbą miškininkams šioje misijoje dažnai ateina ir rajono bendruomenės. Juk sodinti medį – prasmingas darbas.
Šiais metais rajono urėdija žada vėl apsodinti beveik 200 hektarų miškų naujais medeliais. Didelė dalis šių plotų ištuštėjo dėl parazitais ir ligomis užsikrėtusių medžių.
Pusė milijono medelių
Po savaitės ar kitos, kai miške baigs išeiti pašalas, Kupiškio miškų urėdijos darbuotojai kibs į miškasodžio darbus. Šiais metais jiems žada padėti policijos pareigūnai, ugniagesiai ir kai kurios rajono partijos.
Iš viso planuojama naujais medeliais apsodinti 189 ha miškų. Daugiausia plotų (apie 47 ha) teks apželdinti Skapiškyje. Mat čia per pastaruosius metus buvo daugiausia kertama mediena.
„Tokia mūsų prievolė: iškertame mišką, pasiimame pajamas ir per trejus metus privalome jį atkurti. Tai daroma dviem būdais: atsodinant naujais medeliais arba paliekant atželti. Pastaruoju būdu lengvai atkuriami juodalksnynai. Paprasčiausiai kirtimo vietoje paliekame sėklai tinkamą medį, aplinkui paruošiame žemę ir atželia jaunas miškas“, – aiškino VĮ Kupiškio miškų urėdijos urėdas Dainius Stonkus.
Tik 17 ha žemės žadama įveisti mišku – tai yra medžiais apsodinti apleistą ne miško žemę. Anksčiau tokių plotų, pasak urėdo, būdavo daugiau. Tačiau užsitęsus žemės reformai sunku gauti laisvų dirvonų.
Iš viso šiemetiniam miškasodžiui urėdija planuoja išleisti apie 300 tūkst. litų. Didžioji dalis šios sumos numatyta sodinukams pirkti. Juos kupiškėnai atsiveža iš Panevėžio, Anykščių medelynų. Skaičiuojama, kad prireiks apie pusės milijono jaunų eglučių, pušelių, berželių, ąžuoliukų ir kitų medelių.
„Atsodinti miškus planuojame daugiausia mišriais medeliais. Gal kai kur bus ir nedidelis ąžuolynas. Bet mūsų krašte tokių miškų nėra daug“, – sakė D. Stonkus.
Miško sodinimo darbai, pasak urėdo, prasideda prieš metus iki pačių medelių sodinimo į žemę. Dar rudenį parinkti plotai specialiai apdirbami. Mat rajono miškai gana šlapi, todėl išariamos vagos, į kurias nubėga vandens perteklius, o aukštesnėse vietose sodinami medeliai.
Išguldė ligos
Palyginti su ankstesniais metais, šį pavasarį Kupiškio miškų urėdija žada atsodinti daugiau plotų. Tai, D. Stonkaus teigimu, lėmė per pastaruosius metus miškus užpuolusios ligos ir kenkėjai. Šimonių girioje netikrasis eglinis skydmaris nusiaubė daugybę medžių. Šiais vabzdžiais užsikrėtusio augalo išgelbėti paprastai nebepavyksta ir belieka tik nukirsti.
Tikra mįsle net mokslininkams tapo ir visoje šalyje masiškai nudžiūvę uosynai. Buvo įvairių šio reiškinio versijų – paskutinė, kad medžius nužudė kažkoks šaknis naikinantis grybas. Neva šis kenkėjas paliko uosius lyg į žemę subestus baslius.
Tikroji uosių žūtis gali paaiškėti atlikus mokslinį eksperimentą su šių medžių sodinukais. Pernai jauni uosiai iš kelių šalies regionų pasodinti ir mūsų rajone – Alizavoje, ekspertai stebės jų augimą.
Vienu metu šalies miškininkus buvo išgąsdinę ir džiūti pradėję ąžuolai. Dabar ši bėda grėsmės nebekelia.
„Yra įvairios versijos, kodėl miškuose vyksta tokie reiškiniai. Čia dirba mokslininkai. Gali būti, kad mūsų medžius veja šylantis klimatas. Nenuostabu, jei Lietuvoje ims augti bukas. Lenkijoje šis medis jau puikiai prigijo, bet girdėjau, kad ir pietų Lietuva bukams visai palanki“, – kalbėjo urėdas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ