Nuotraukoje – parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Jūratė Sabaliauskienė.
Vėluojantis pavasaris sujaukė daržininkų sėjos planus. Jei anksčiau tokiu metu sėklų parduotuvėse jau būdavo apgultis, šiemet žmonės neskuba. Pagal mėnulio kalendorius ar senolių pastebėjimus galima pasisėti žirnių, pupelių, svogūnų ir kitų daržo augalų. Gamta dar rodo savo ragus ir į šaltoką žemę nenori įsileisti jokios gyvybės.
„Kupiškėnų mintys“ domėjosi, kaip rajono gyventojai ruošiasi pavasario sėjai, kokios daržovės populiariausios mūsų daržuose.
Renkasi brangesnes sėklas
Jau nuo praėjusio savaitgalio Kupiškyje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Žalia stotelė“ pardavėjos laukia aktyvios prekybos. Iki tol su žiema neatsisveikinusi gamta ne itin leido žmonėms planuoti būsimų sodo ir daržo darbų. Tačiau atšilus orams prognozuojamas gerokai didesnis žemdirbių sujudimas sėklų prekyvietėse.
„Tikimės, kad žmonės jau pradės krutėti. Gal šeštadienį daugiau pirkėjų sulauksime, kai bus turgaus diena. Ir mes patys ruošiame įvairių gerų akcijų. Tai – klientams labai svarbu – daugelis pirkėjų seka nuolaidas. Spėjame, kad ateinančią savaitę jie jau ieškos ankstyvųjų bulvių“, – praėjusį penktadienį kalbėjo parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Jūratė Sabaliauskienė.
Anot jos, šios parduotuvės klientai nuolat informuojami apie būsimas pardavimų naujienas ir akcijas. Daugiausia čia žmonės užsuka įsigyti sėklų, geresnio derliaus norintys ieško ir specialiai paruoštos žemės sėjai.
Pašnekovės teigimu, pastebima, jog kupiškėnai dabar nors ir mažiau perka, bet prašo brangesnių produktų. Tai atsiperka garantuota kokybe – brangesnės sėklos sudygsta 100 proc.
Ypač, vedėjos tikinimu, mūsų gyventojai pinigų negaili pomidorų ir agurkų sėkloms.
Šių tradicinių lietuviško daržo šeimininkų nepajėgia išstumti jokios naujovės. Taip pat žmonės neišsiverčia be pupelių, morkų, burokėlių, bulvių.
Ieško naujovių
Bet, pasak J. Sabaliauskienės, jau yra būrelis klientų, tai daugiausia jauni daržininkai, kurie ieško būtent netradicinių gėrybių sėklos. Populiarėja salotoms vartojama rukola, prieskoninis rozmarinas, lapinis ridikas (vartojama tik antžeminė dalis).
„Šį pavasarį kupiškėnai jau prašė stevijos, vadinamosios medaus žolės, sėklų. Neseniai ją reklamavo per vieną televizijos laidą, kaip sveiką cukraus pakaitalą, tinkantį diabetikams“, – sakė kalbinta vedėja.
Šis augalas 10–15 kartų saldesnis už paprastą cukrų. Vienas jo lapelis atstoja 16 cukraus šaukštelių, tačiau yra beveik nekaloringas. Stevija tinka ne tik arbatai, ja galima saldinti uogienes, kompotus.
Medaus žolė yra daugiametė. Ji auga ir lauke, ir virtuvėje ant palangės.
Pirkėjai taip pat domisi baltaisiais burokėliais – jų skonis kaip raudonųjų, tik spalva skiriasi. Mėgstami ir afrikietiški artišokai. Tai vijoklinis augalas, todėl galima ir aplinką pasipuošti, o įdomiai atrodantys vaisiai tinka salotoms ir valgių puošybai.
Sėja ir augina gėles patys
Puošti maistą, pasak J. Sabaliauskienės, dabar madinga ir gėlėmis. Todėl sėklų parduotuvėse galima rasti tam tinkamų rinkinių. Į juos įeina nasturtų, medetkų, ramunėlių sėklos.
„Kupiškėnai pastaraisiais metais – tikrai lankstūs naujovėms“, – teigė pašnekovė.
Beje, moteris pastebi, kad rajono gyventojai vis dažniau renkasi vasarą žydinčių gėlių sėklas ir patys jas daigina, nei įsigyja jau užaugintus, sulapojusius augalus. Tik tam, aišku, reikia pirkti specialių augimo stimuliatorių, trąšų, durpių substratų.
„Mūsų gyventojai mėgsta gėles – renkasi labai įvairias, retas rūšis, kuria kompozicijas. Dabar itin madingi gėlių alpinariumai – tam yra net specialūs augalai. Vyresni visgi prašo žinomų gėlių: zinijų, ratilių, nasturtų, jurginų. Jaunesni sėja ir sinavadus, ir lobelijas, ir petunijas“, – sakė J. Sabaliauskienė.
Paklausta, ar žmonės moka sėti jiems nežinomus augalus, vedėja teigė, jog iš tiesų reikia daug konsultacijų pirkėjams. Bet svarbiausia, kad žemės ūkis Kupiškyje – dar gyvas: „Gal ir ekologijos mada, gal ir ekonomiškai sunkesnis metas, bet kupiškėnai dar sodina daržus. To nevengia ir miestiečiai – žemės dar užtenka.“
O sėklos, pasak pašnekovės, šiais metais „Žalioje stotelėje“ liks tokios pat – nebrangs. Ir net dėl svogūnų, anot jos, nereikia jaudintis – prieš keletą metų labai brangios šių daržovių sėklos sukėlė tokį šoką, kad žmonės iki šiol nepamiršta ir jomis pasirūpina iš anksto.
Ko pirkėjai laukia?
Akivaizdaus pabrangimo savo klientams nežada kita sodo ir daržo prekių parduotuvė „Vasaros sodas“. Jos pardavėjos-konsultantės Laimos Štitilienės teigimu, sėklų sezonas čia prasideda dar prieš Kalėdas, kai patys kruopščiausi daržininkai ima planuoti savo darbus pavasariui.
Nors ir labai keista, šiųmetinio kovo pabaigą ir balandžio pradžią, priešingai nei ankstesniais metais, pasak pašnekovės, lydi tikras štilis šioje prekyboje.
„Jau trys savaitės, kai sėklų prekyba sustojo. Kas atsitiko, negaliu paaiškinti – gal žmones išgąsdino neįprastai šaltas pavasaris“, – kalbėjo pardavėja.
Paprastai šioje parduotuvėje, anot jos, vyrauja tradicinių daržovių: pomidorų, paprikų, kopūstų, morkų, agurkų, salotų ir kitokių sėklų – pardavimas. Į šį rinkinį jau pretenduoja ir anksčiau nepopuliarūs salierai.
Kupiškėnai, pašnekovės žodžiais, nebijo ir egzotiškų augalų – perka alyvuoges, bananmedžius. Su specialisto konsultacija, anot jos, šie augalai sėkmingai duoda vaisių mūsų gyventojų butuose.
„Kas ant pakelio užrašyta, dar ne viskas. Nors, aišku, geriau nurodymais vadovautis, nei susisėmus sėklas instrukciją išmesti ir daryti bet ką. Mes stengiamės pirkėjams paaiškinti, kaip elgtis su vienu ar kitu augalu. Nuo to priklauso derlius“, – kalbėjo L. Štitilienė.
Savęs be daržo neįsivaizduoja
Paklausta, ar mūsų žmonės grįžta prie daržų, sodų auginimo, „Vasaros sodo“ pardavėja teigė, kad nuo 2010 iki 2012 metų buvo akivaizdus sėklų pirkimo didėjimas. Bet šį pavasarį viskas vėl aprimo. Mažesnė ne tik daržovių, bet ir gėlių sėklų prekyba. Primirštos pašarinės daržovės, nes gyvulių žmonės tiek nebelaiko, kaip seniau.
Kas jau augina daržus, neatsisako trąšų ir kitų medžiagų derliui gausinti. Ekologija, pasak pašnekovės, madinga, bet be trąšos užaugusi daržovė dar nėra ekologiška – tam yra daugiau reikalavimų.
„Tie, kurie rimtai daržus augina, trąšų nebijo. Svarbu tik laikytis nustatytų normų, o lietuviai retai jas viršija“, – sakė pardavėja.
Pati L. Štitilienė teigė visą gyvenimą auginusi daržus ir net neįsivaizduoja, kaip be jų išsiversti. Todėl moteris itin džiaugiasi, kai į ją parduotuvėje patarimo kreipiasi jaunos pirkėjos, norinčios pirmą kartą kažką pasisėti ar pasisodinti. Tai – svarbus žingsnis jų sveikoms šeimoms.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ