Penkiolikmetis Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinys Arnas Dambrauskas nuo gimimo sunkiai girdi. Sakoma, kai Dievas kažko pagaili vienoje vietoje, kitoje dovanoja su kaupu. Tad ir šis paauglys – savo aplinką mato ir kitiems jos grožį parodo per vaizdą. Jau metai pamėgęs fotografiją ir iki šiol iš rankų nepaleidžia stebuklus kuriančio aparato. Neseniai Arnas surengė ir savo pirmąją kūrybos parodą.
Pirmoji paroda
Arnas Šepetos mokykloje – dar naujokas. Jis į mūsų rajoną atsikraustė prieš metus iš Švenčionių rajono Trečiūnų kaimo. Dabar paauglys su savo tėvais gyvena pas močiutę. Bet mielai grįžta į savo gimtinę, kur prasidėjo jo aistra fotografijai.
Šiandien Arnas jau gali džiaugtis pirmąja savo kūrybos paroda. Fotografijų koliažą jis pateikė dalyvaudamas Kupiškio etnografijos muziejaus mokiniams surengtame projekte „Širdimi prisilieskime prie praeities“. O savo mokykloje paruošė nedidelę gamtos fotografijų parodą, kurią Šepetos bibliotekoje gali apžiūrėti ir kaimelio bendruomenė.
Šį darbą mokiniui atlikti padėjo socialinė pedagogė Ingrida Sofija Pučėtienė. Mat Arnas girdi tik su stipriais klausos aparatais ir jam reikia specialios pagalbos mokytis bei bendrauti su bendraamžiais, mokytojais. Negirdi ir paauglio tėvai.
Tai – ne kliūtis A. Dambrauskui siekti savo tikslų ir nenusileisti tarp kitų mokinių. Savo aktyvumu jis lenkia ne vieną.
„Mūsų mokykloje fotografija domisi ir daugiau vaikų. Bet tik Arnas taip aktyviai tuo užsiima: nuolat fotografuoja, konsultuojasi su mokytojais, rodo nuotraukas. Todėl mes jam padėjome parodą surengti, siunčiame fotografijas į įvairius konkursus“, – pasakojo Arno mokytoja.
Taupo naujam fotoaparatui
Prakalbus apie fotografiją akys sužimba ir pačiam A. Dambrauskui. Anot jo, tai – dabar jo vienintelis, svarbiausias pomėgis.
Fotografuoti paauglys pradėjo visai neseniai – praeitą vasarą. Šiuo menu jį sudomino profesionalia fotografe pašnekovo įvardyta pusseserė iš Šiaulių Goda. Ji savo pusbroliui parodė pirmuosius žingsnelius, kaip įamžinti akimirkos grožį. Arnas sako, kad Goda jam dar pasako daug kritikos. Nors jis pats mano, kad dar labiau tobulėti jam padės naujas fotoaparatas.
Dabar jis fotografuoja paprasta, pradedančiojo fotografo „muiline“. Susitaupęs savo dienpinigius paauglys pirks veidrodinį aparatą, padėsiantį sukurti mikropasaulio vaizdą.
„Nusipirksiu naują fotoaparatą ir galėsiu fotografuoti vabaliukus. Labai to noriu. Iki šiol fotografuodavau didesnius vaizdus, peizažus“, – pasakojo A. Dambrauskas.
Susidomėjęs fotografija į savo kūrybinius bandymus jis išsiruošia beveik kasdien. Nors žiemą jam tai daryti nėra labai įdomu – sniegu užklotas pasaulis nykokas fotoobjektyvui.
„Vasarą labai mėgau fotografuoti savo kaimą Švenčionių rajone, kur gyvena kita mano močiutė. O rudenį dviračiu važinėjau ir po Šepetą. Pamėgau šitą kraštą ir man čia patinka“, – sakė Arnas.
Temų savo fotografijoms pašnekovas neplanuoja. Jis teigė fotografuojantis tai, kas gražu. O susikaupusį nuotraukų pundelį parodos vardu jas pavadina tik po visų kitų kūrybos darbų.
Paklaustas, ar žada ir toliau rengti savo darbų parodas, Arnas pasakojo jau kaupiąs tam naujus albumus. Didesnės galimybės tai padaryti leis dar kokybiškiau.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ