Penktadienį į senąją Kauno sporto halę iš visos Lietuvos suvažiavę žemdirbiai pasijuto svarbūs. Bent jau tas keturias valandas, kol vyko kaimo žmonių suvažiavimas. Per trys tūkstančiai dalyvių, daugiau kaip trisdešimt kalbėtojų, pusė iš jų – svečiai, sveikintojai iš svarbiausiųjų valdžios institucijų. Didžiojoje sporto salėje tarp kalbėtojų ir klausytojų buvo ir kupiškėnai, beveik pusšimtis.
Parodyti, išsakyti, pareikalauti
Kam rengiami suvažiavimai? Prisimenant senesnius laikus, ne tik kelis pastaruosius dešimtmečius, suvažiavimais valdžia parodydavo savo galią, valią ir ketinimus. Dabartinių laikų tokie sambrūzdžiai skirti tautai išsikalbėti, emocijoms išlieti, vilčių pasisemti. Apie įtaką šalies ūkio ir visuomenės procesams svarstyti galima tik su didele išlyga. „Į mano fermą karvių pamelžti niekas svetimas neatvažiuos, ir supirkimo kainos nuo palinkėjimų nedidės“, – taip kalbėjo jauna ūkininkė bendražygių būrelyje, pasibaigus suvažiavimui ir Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui palinkėjus visiems laimingai į namus sugrįžti. O namuose – darbai, tie patys, kaimiški, fermose, laukuose, daržuose, soduose, maisto produktų mažuose gamybos cechuose. Bet trumpam iš namų išvažiavus, vis dėlto smagu išgirsti tokį labai asmenišką kreipinį: „Jūs esate labai svarbūs, be Jūsų nebūtų pažangos, gyventi kaime tampa perspektyvu ir patrauklu, tautos ir valstybės gyvybinės galios slypi kaime, sodybų tuštėjimo metas turi likti tik tėvų ir senelių prisiminimuose… Šių metų biudžete žemės ūkio sektoriui numatyta skirti daugiau kaip 3 mlrd. litų (tiesa, 77 proc. šios sumos sudaro Europos Sąjungos lėšos), argi tai nėra jūsų galios ir įtakos įrodymas?“
Taip iš atokiausių šalies pakraščių suvažiavusiems ūkininkams ir kaimo bendruomenių atstovams kalbėjo svečiai – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, šalies Prezidentės sveikinimą perdavusi jos patarėja Edita Krikščiūnienė, Premjero Algirdo Butkevičiaus linkėjimus atvežęs finansų ministras Rimantas Šadžius, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, kiti kalbėtojai ministrai ir europarlamentarai.
gėsi natūraliai ir laisvai: švilpė kalbant europarlamentarui Voldemarui Tomaševskiui ir ūkio ministrei Birutei Vėsaitei, bruzdėjo ir plojimais ragino tuos, kurie kalbėjo neįtaigiai, nuobodžiai ar pernelyg moksliškai, kaip ASU profesorė Vlada Vitulskienė, įnikusi nagrinėti kaimo socialinę ir ekonominę plėtrą iliustruojančias statistines lenteles. „Čia ne mokslinė konferencija, kad kalbėtojai sau paukščiukus užsidėtų“, – tiesiai replikavo salėje sėdėjęs jaunimas. Salės pakraščiuose stoviniavo jaunuoliai, iškėlę protesto plakatus prieš paukštynų plėtrą, jų turinys, aiškiai buvo matyti, svarbių valdžios atstovų nedžiugino.
Savo problemas žino, laukia sprendimų
Vienas džiugus pastebėjimas – kaimas ir žemdirbių bendruomenė nebėra paklusnus valdžios sprendimų klausytojas ir vykdytojas. Tai buvo matyti ir iš suvažiavimo organizatorių – Žemės ūkio rūmų vadovų pozicijos. Andriejus Stančikas negailėjo kritikos nuolat žadančiai ir nieko esminga nedarančiai valdžiai. Kažin, ar kam nors iš politikų buvo smagu girdėti rūmų vadovo žodžius: „Kokia bebūtų Vyriausybė, žemdirbiai visada bus opozicijoje.“
Nesmagiai akimirksnį pasijuto ir dabartinis žemės ūkio ministras V. Jukna, kai Rokiškio ūkininkai, nešini dovanomis duonos kepalu ir riestainių virtine, pirmiausiai apdovanojo buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. „Nepaisant politinės krypties, tikras žemdirbys ir geras vadovas“, – sakė ūkininkai, mačiusieji šį suvažiavimo momentą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ