Praeitą šeštadienį Kupiškio kultūros cente jau 14-ąjį kartą vyko tradicinė muzikuojančių žmonių šventė „Aleksiuko bandonija“, sukvietusi pilną didžiąją salę žmonių.
Kieme prekiauta įvairiausiais mėsos, žuvies, duonos ir pyrago gaminiais, amatininkai atsivežė pintų krepšių, molio dirbinių, papuošalų ir kitokių prekių. Kultūros centro vitražų salėje įsitaisę tautodailininkai siūlė savo dirbinius iš vilnos, odos, lino, net iš popieriaus padarytas grožybes.
Daiktų įvairovė
Šaltoką rytą nuo dešimtos valandos susirinko prekiautojai, jų siūlomų gardumynų, buityje pritaikomų daiktų žvalgėsi besidomintys kupiškėnai ir miesto svečiai.
Buvo parduodami įvairiausi moliniai dubenėliai, indai gėlėms, vazonai ir panašūs gaminiai. Mėgstantys pagardinti savo gaminamus užkandžius galėjo išsirinkti patinkamas iš daugybės prieskonių žolelių. Daug rūkytų mėsos gaminių jau iš toli kvepėjo ir buvo aišku, į kurią pusę reikia eiti.
Iš Klaipėdos atvykę pyrago gaminių pardavėjai Raimonda ir Leonas Purveliai labai išmoningai kvietė paragauti savo kepinių.
Prie jų „Kiškio pyragų“ pavėsinės nuolat būriavosi žmonės, norėdami įsigyti gardėsių, juos pirko, nes pardavėjai čia pat vietoje sugebėjo sukurti pyragams pavadinimus, siūlė ragauti, nuleido kainą.
Kaimynai panevėžiečiai prekiavo rūkytomis stirnos, elnio, šerno mėsos dešromis, siūlė ragauti. Pas juos buvo galima įsigyti ir kiaulienos gaminių. Netoliese, ant prekystalių, pūpsojo ūkininkės Aušros Ratkevičienės rūkyti ir kepti sūriai, pagardinti žolelėmis, su paprika. Kupiškėnai galėjo nusipirkti ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių duonos ir pyrago gaminių, įrašytų į Lietuvos tautinio paveldo sąrašą.
Kultūros centro vitražų salėje moterys siūlė pirkti jų rankų sukurtus įvairiausius dirbinius. Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ moterys, keletą metų dalyvaujančios šventėje, sakė, kad visi jų darbai: rankinės mergaitėms, dėklai mobiliesiems telefonams, akiniams, nuotraukų albumų viršeliai – pagaminti iš randamų odos gaminių padėvėtų drabužių parduotuvėse, tik dabar jie įgauna kitokią paskirtį ir gražiai atrodo mūsų buityje. Jos pirkėjams ne tik siūlė prekes, bet ir vaišino pačių iškeptu skaniu obuolių pyragu.
Valerija Arlauskienė iš Kupiškio turėjo išsidėliojusi didelę kolekciją gulbių, išlankstytų iš popieriaus. Iš pradžių jas lankstydavo dukra, nuo kurios užsikrėtė ir Valerija. Nors iš pradžių gulbių spalvotų nedarydavo, dabar visas spalvina. Vienai gulbei reikia aštuonių šimtų lapukų. Lankstydama nuolat galvoja, ką ir kaip padaryti, kad būtų gražu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ