Daugiabučių atnaujinimas pamažu juda iš mirties taško. Tiesa, kol kas daugiausia tik kalbų pavidalu. Jau į susirinkimus kviečiami šilumą neefektyviausiai naudojančių namų gyventojai, kad apsispręstų dėl renovacijos. Kovo 5 d. Savivaldybėje vyko posėdis, kuriame buvo vėl gvildenami šie reikalai. Juos aptarė Savivaldybės vadovai, specialistai, nemažai rajono daugiabučių administruojančios UAB „Kupiškio komunalininkas“ atstovai.
Tikslins sąrašą
Tai, kas buvo šnekama, pakomentavo Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis. Pasak jo, Savivaldybė gavo Aplinkos ministerijos raštą, kuriame prašoma patikslinti pirmiausia atnaujintinų pastatų sąrašą. Iki šiolei nebuvo gyventojų iniciatyvos modernizuoti daugiabučius. Tad Vyriausybė dabar nori išjudinti šį procesą. Siekiama, kad būtų atrinkti tie daugiabučiai, kurių gyventojai tikrai to nori. Į patikslintą sąrašą atsiranda galimybė patekti ir kitiems namams, kurie per metus sunaudoja šiluminės energijos mažiau nei 150 kWh/kv. m. Mat ne visi jau atrinktų namų gyventojai gali sutikti, kad jų namas būtų atnaujintas. Taip pat nepageidautina, kad atrinktame name būtų daug skolingų už komunalines paslaugas ir šildymą, nes iškils sunkumų norint gauti atnaujinimo darbams banko finansavimą. „Kvietimai pareikšti savo valią dėl namo renovacijos buvo išsiųsti ne visiems. Juos gavo į daugiausia šiluminės energijos sunaudojančių namų sąrašą įtrauktų namų gyventojai ir visos rajono namų bendrijos. Jau dviejų namų gyventojai sutiko atnaujinti namus“, – teigė direktorius.
„Iki kovo 13 d. Savivaldybė turi tą sąrašą patikslinti. Geriau, kad gyventojai, kurie nusprendė atnaujinti savo daugiabutį, apie tai Savivaldybę informuotų anksčiau. Iki kovo 8 d. reikėtų apsispręsti. Ministerija tuos sąrašus peržiūrės. Gali nutikti taip, kad ne visi ten įrašyti namai pateks į I renovacijos etapą. Atrinktiems namams, kiekvienam individualiai, bus rengiamas investicinis planas. Tas planas bus aptariamas su namo gyventojais. Yra rengiami keli variantai, kaip, ką, per kiek atnaujinti. Specialistų nuomone, geriausia ryžtis namą atnaujinti iš pagrindų (stogą, langus, sienas, cokolį ir šildymo sistemą) ir maksimaliai pasinaudoti parama. Neverta taupant kelis šimtus litų atsisakyti kokybiškesnių radiatorių.
Suderinus investicinį planą, bus rengiamas techninis projektas. Visiems šiems projektams ir statybos darbams reikės skelbti viešuosius pirkimus. Gyventojai turėtų nesibaiminti dėl renovacijos darbų kokybės. Ją turės kontroliuoti techninės priežiūros specialistas, atrinktas konkurso būdu“, – teigė pašnekovas.
Derins su gyventojais
Ž. Aukštikalnis sakė, kad daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančiame įstatymo projekte yra numatyta, kad valstybė prie šio proceso privalo prisidėti 15 proc., o dar 25 proc. paramą nustato Vyriausybė. Iš aplinkos ministro pasisakymo supratęs, kad 40 proc. namo atnaujinimo išlaidų valstybė dengs tiems, kurie namą atnaujins iš pagrindų. Socialiai remtiniems asmenims bus įmokos ir palūkanos dengiamos 100 proc. Finansavimo sutartį gyventojai turės pasirašyti su administratoriumi arba su banku. Kol kas galutinai nėra nuspręsta. Jie taip pat turės teisę už renovaciją atsiskaityti anksčiau nei nurodys bankas.
Pasak UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo pastatų administravimui Henriko Dauderio, atnaujintame name galima maksimaliai sutaupyti šilumos energijos iki 40 proc. Investicija 1 kv. m bus vidutiniškai 500 litų. Pvz., 50 kv. m butui ji atsieis 25 tūkst. litų. Žmogui liks sumokėti 15 tūkst. litų, kas mėnesį apie 65 litus. Paprastesnis pavyzdys būtų toks – jei šiuo metu žmogus moka už šildymą 150 litų, tai po renovacijos jam gali prireikti tam tik 100 litų. Likusius 50 litų jis sumokės bankui už suteiktą kreditą būstui atnaujinti. Įmokas reikės mokėti ir vasarą.
Posėdyje buvo išsakyta mintis, kad labai svarbu pateikti namo gyventojų susirinkimo šiuo klausimu protokolus. Antai, jei atnaujintino namo gyventojų dauguma nusprendžia nesiimti modernizavimo, tai ketinama ateityje čia gyvenantiems kompensacijų gavėjams tas išmokas mažinti ir po kurio laiko išvis nutraukti. Jei kompensacijas gaunantys asmenys balsavo už renovaciją, bet jų balsai nieko nelėmė, tai svarbu, kad protokole būtų parašu patvirtintas jų apsisprendimas atnaujinti. Tai padėtų neprarasti kompensacijų. „Aš gyventojams sakau, kad iš renovacijos niekas nepralobs. Tik padidės jų turto vertė ir žmonės gyvens komfortabiliau. Visi daugiabučio gyventojai yra jo savininkai ir turi pasirūpinti savo turtu. Niekas už juos to nepadarys“, – išsakė savo nuomonę H. Dauderys.
Ministerija šalies daugiabučių renovacijai pagal naują programą turi 516 mln. litų.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ