Adomyniečiai šaukiasi pagalbos dėl pjaunamo privataus 2,3 ha miškelio prie jų kaimo. Skundas su žmonių parašais pasiekė ir Valstybinę miškų tarnybą.
Ar galimas koks nors kompromisinis šio klausimo sprendimas? Ar privatininkai turėtų paisyti adomyniečių interesų?
Saugojo nuo vėtrų
Pasak adomynietės Danguolės Pimpienės, šis miškelis saugojo vieną jų kaimo pusę nuo vėtrų, puošė aplinką ne vienerius metus, buvo prieglobstis žvėreliams. Ankstesni jo savininkai miškelį pardavė vienai bendrovei iš Vilniaus. Ši pradėjo plyną kirtimą. Pastaruoju metu šie darbai pristabdyti. „Būtume žinoję, kad šis plotas parduodamas, būtume patys nusipirkę ir puoselėję. Aplink mūsų žemės. Viso kaimo užuovėja miškelis buvo. Ir mes žmonės. Negi niekam nebesvarbu vietinių gyventojų interesai? Neturime nei seniūno, nei Seimo nario. Į ką kreiptis?! Mes nieko prieš, jei dabartiniai miškelio savininkai retintų medžius, tvarkytų vėjovartas. Plynai iškirtus, atsivers laukai, ganyklos – bus tikra vėjo pagairė su chaotiškai tarpstančiais savaiminukais“, – sakė pašnekovė.
Miškininkų komentaras
Kodėl, kada ir kam duotas leidimas plynai kirsti miškelį prie Adomynės? Į šį klausimą atsakė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjas Romualdas Lukšas.
Pasak pareigūno, miško valdą 5701/0004:0315 Adomynės kadastrinėje vietovėje, Šimonių seniūnijoje, Adomynės k., Kupiškio r. savivaldybėje, įsigijo ir 2013 m. sausio 15 d. įsiteisino UAB ,,JTG Projektai„ iš Vilniaus.
Valdos plotas 2,39 ha. Jos savininkai Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui Kupiškio rajone Vidui Valmai sausio 23 d. pateikė dokumentus dėl biržės atrėžimo plynam kirtimui. Kitą dieną šis pareigūnas patikrino atrėžimą vietoje, miške. Jis nustatė, kad kirtimui numatytas brandus beržynas eksploataciniame miške.
Šalia iškirstų miško plotų nėra. Iki 3 ha ploto valdoms vidinės miškotvarkos projektai nebūtini. Tikrinimas buvo įformintas patikrinimo aktu. Sausio 29 d. buvo išrašytas leidimas miškui kirsti.
„Beržynas yra labai gero I A boniteto, auga derlingoje augavietėje. Pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus čia galimas savaiminis miško atkūrimas. Jei atsikūrimas vyks nepatenkinamai, galimi mišraus ar želdymo atkūrimo būdai. Tai įvertins pareigūnas praėjus trejiems metams po iškirtimo“, – sakė R. Lukšas.
Pasidomėjus, kodėl nebuvo suformuota apsauginė žalioji zona apie šią gyvenvietę, jis teigė, kad to nenumato galiojantys teisės aktai. Be to, aplink gyvenvietę auga ir daugiau brandžių, pribręstančių ar perbrendusių beržynų, kuriuos reikia kirsti.
Ar galimas kompromisas, atsižvelgimas į vietinių gyventojų interesus, pasak R. Lukšo, tai priklauso nuo abiejų ginče dalyvaujančių pusių. Pagal Miško kirtimo taisykles Tarnybos pareigūnai paženklino medžius, kurie turi būti nekertami, palikti biologinei įvairovei išsaugoti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ