Nuo šiol parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą reikia pateikti energinio naudingumo sertifikatą. To reikalauja sausio pradžioje įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai. Naujoji tvarka pykdo nekilnojamojo turto agentus, kursto diskusijas tarp notarų ir valdžios atstovų. Tačiau energetikos ekspertai įsitikinę, kad lietuviai privalo paklusti dar 2007 metais pasirašytai Europos Sąjungos direktyvai kontroliuoti ir taupyti energiją savo namuose.
Prievolė po šešerių metų
Šių metų sausio 9 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pataisos, įteisinusios prievolę parduodant būstą pateikti jo energinio naudingumo sertifikatą.
Iš tiesų tai nėra naujiena – pastatų energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje vykdomas jau nuo 2007-ųjų. Tačiau buvo nustatyta išimtis, kad ši procedūra nebūtina, jeigu jo nepageidauja būsto pirkėjas. Ir energinio naudingumo sertifikatus iki įteisinant naujausias pataisas, Registrų centro duomenimis, visoje šalyje teturėjo tik mažiau kaip 0,5 proc. nekilnojamojo turto objektų. Daugiausia jie buvo reikalingi naujos statybos individualiesiems namams.
Tačiau, kaip bebūtų, energetikos specialistų teigimu, Lietuva privalo kontroliuoti energijos taupymą savo gyventojų būstuose. Tai buvo viena iš sąlygų stojant į Europos Sąjungos (ES) gretas.
Pasikeitus Vyriausybei nuspręsta griežčiau įtvirtinti energinį naudingumo sertifikavimą. Tad po sausio 9 dienos priimtų Statybos įstatymo pataisų diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla.
Tarp valdžios atstovų pasigirsta siūlymų atsisakyti prievolės, o sertifikatus patvirtinti įpareigoti notarai skundžiasi papildoma našta. Jų darbui palengvinti jau specialiai kuriama duomenų bazė, kur internetu bus galima gauti reikalingą informaciją apie perkamo ar parduodamo būsto energinio naudingumo klasę.
Prasčiausia kategorija
Kupiškyje dirbančios notarės Mildos Meilutienės pastebėjimu, per sausį patvirtinta nedaug energinio naudingumo sertifikavimo pažymų. Mat ir pačių pirkimo bei pardavimo sandėrių nebuvo daug.
Pašnekovės teigimu, beveik visiems parduotiems butams Kupiškio rajone nustatyta pati prasčiausia energinio naudingumo klasė G. Nors šių duomenų objektyvumu, anot jos, neverta visiškai pasitikėti – mat kiekvienas butas atskirai nematuojamas, energinio naudingumo kategorija priskiriama visam daugiabučiui namui.
„Mūsų rajone visi namai seni, todėl ir klasė daugiausia prasta. Nemanau, kad sertifikavimas būtų naudingas, ypač tokiame mieste kaip Kupiškis. Čia žmonės ir taip žino, kuris namas sunaudoja daugiau šilumos, kuris už šilumą moka didelius mokesčius“, – kalbėjo M. Meilutienė.
Pasak notarės, energinio naudingumo sertifikatai šiek tiek apsunkina jos darbą ir klientams dėl to tenka laukti keletą dienų. Be to, sertifikatas kainuoja 100–150 litų papildomai.
Iki sausio 9 d. per šešerius metus, pašnekovės duomenimis, nebuvo nė vieno pageidavimo pateikti energinio naudingumo sertifikatą perkant, parduodant ar nuomojant butą.
Sertifikatai reikalingi
Keleto individualių namų Noriūnuose, Šepetoje bei kitose Kupiškio gyvenvietėse energinį naudingumą sertifikavęs Panevėžio kolegijos verslo ir technologijų fakulteto dekanas Kęstutis Lukoševičius teigė, kad nuo Europos Sąjungos direktyvos, kurią mes pasirašėme dar 2007-aisiais, Lietuva nepabėgs.
„Europos Sąjungos narės privalo laikytis „20x20x20“ formulės. Tai yra 20 proc. sutaupyti lėšų energijai, 20 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą į aplinką ir 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą. Tai mes įsipareigojome dar stodami į ES ir niekur nedingsime. Iki tol įstatymo laikytis nepavyko, nes nebuvo sukurtas sertifikavimo mechanizmas. Valdžia priėmė išimtį – sertifikuoti, tik pageidaujant gyventojams. O dabar tai jau tapo prievole“, – aiškino specialistas.
Nors nekilnojamojo turto agentūroms ir notarams, anot jo, tai nepatinka, naujoji tvarka, K. Lukoševičiaus tikinimu, naudinga – žmonės patys stengsis pagerinti savo gyvenimo sąlygas, taupys energijos išteklius.
O be to, pasak jo, energiniai naudingumo sertifikatai reikalingi renovacijai. Pasinaudojus ES vykdoma „Life“ programa su sertifikavimu galima atgauti 20 proc. renovacijos išlaidų.
„Tereikia sertifikatą gauti prieš renovaciją ir po jos. Jei pavyksta sutaupyti 20 proc. energijos, suteikiama kompensacija renovacijos išlaidoms, – sakė K. Lukoševičius. – Sertifikavimo privalumus gali suprasti tik kvalifikuoti inžinieriai – jie to mokosi. O nekilnojamojo turto vadybininkai tam, aišku, nepritars.“
Pastatų energinio naudingumo sertifikatus išduoda tiktai specialiai parengti specialistai – ekspertai. Tai asmenys, turintys ne mažiau kaip 3 metų darbo vienoje iš statybos sričių patirtį ir ne mažiau kaip 3 pastatų energinio naudingumo skaičiavimo patirtį, turi būti baigę pastatų energinio naudingumo sertifikavimo mokymo kursus, turėti kursų baigimo pažymėjimą ir išlaikyti egzaminą. Ekspertas aprūpinamas specialiai sudaryta pastatų energinio naudingumo vertinimo programa, pagal kurią atliekami skaičiavimai ir išrašomas sertifikatas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ