Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbuotojo ir darbdavio kanfliktus nagrinėja darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Tikima, kad tokia paslauga palengvins iki šiol darbo nesutarimus sprendusių teismų naštą bei padės gyventojams taupyti laiką ir pinigus.
Pirmųjų darbų prieš savaitę ėmėsi Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija. Jos pagalbos prireikė ir Kupiškio rajono darbuotojams.
Prašymai jau plaukia
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Dabar darbo nesutarimus nagrinėja trylika darbo ginčų komisijų prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.
Darbo ginčų komisijos veikia trišalės socialinės partnerystės principu – darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko, darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu.
Viena Darbo ginčų komisija dirba ir Panevėžio apskrityje. Nuo metų pradžios ji jau yra gavusi 29 prašymus išspręsti darbo ginčą.
Pasak Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininkės vyriausiosios darbo inspektorės darbo teisei Astos Gudonienės, dažniausiai nesutariama dėl neišmokėto darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko režimo, galutinio atsiskaitymo nutraukus darbo sutartį.
Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija skundų sulaukė ir iš Kupiškio rajono. Prašoma ištirti ginčą dėl galutinio atsiskaitymo nutraukus darbo sutartį.
Ir darbuotojams, ir darbdaviams
„Kreiptis į darbo ginčų komisijas galima per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinota ar turėjo būti sužinota apie pažeistas teises. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodomi ieškovo, atsakovo vardai, pavardės ir adresai, įmonės pavadinimas, buveinės adresas. Taip pat turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, suformuluotas reikalavimas ir pridedamų dokumentų sąrašas“, – kaip kreiptis į komisiją aiškino A. Gudonienė.
Pagrindinis darbo ginčų komisijos tikslas, pasak pašnekovės, yra sutaikyti abi šalis. Todėl nagrinėjant nesutarimus dalyvauja abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas.
Darbo ginčų komisija prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Priimti sprendimai šalims privalomi vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. „Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Tačiau darbuotojo atleidimo iš darbo ar grąžinimo į pareigas teisėtumo klausimai ir toliau bus sprendžiami teismuose“, – teigė pirmininkė.
A. Gudonienė priminė, kad kreipimasis į darbo ginčų komisiją nieko nekainuoja.
Be to, į darbo ginčų komisijas taip pat gali kreiptis ir darbdaviai, kuriems kilo nesutarimų dėl darbuotojų veiksmų ar neveikimo.
Turėtų sumažinti krūvį teismams
„Nuo sausio 1 dienos įsigalioję Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimai, suteikiantys didesnę reikšmę darbo ginčų komisijų veiklai, turėtų sumažinti teismų darbo krūvį nagrinėjant individualius darbo ginčus. Bet vis dėlto vertinti, kiek teisme galėtų sumažėti bylų dėl individualių darbo teisinių santykių, dar anksti“, – apie krūvio pasidalijimą su darbo ginčų komisijomis sakė Kupiškio rajono apylinkės teismo administracijos sekretorius (atstovas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida) Artūras Jančys.
Jo duomenimis, praėjusiais metais mūsų rajone buvo gautos ir išnagrinėtos 7 civilinės bylos dėl darbo teisinių santykių. Gautų bylų dėl darbo teisinių santykių skaičiaus pokytis per pastaruosius metus buvo gana stabilus (2011 m. – 8 bylos, 2010 m. – 7 bylos).
„Praėjusiais metais į teismą dažniausiai kreiptasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (4 bylos).
Teismo taip pat buvo prašoma atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar panaikinti drausmines nuobaudas, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už delsimo atsiskaityti laiką arba kompensaciją už priverstinę pravaikštą, patirtą neturtinę žalą ar kito pobūdžio pinigines kompensacijas“, – vardijo A. Jančys.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ