Šimonių girios biosferos poligone šiuo metu atliekama lūšių stebėsena. Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą iki vasario pabaigos žadama suskaičiuoti, kiek mūsų miške gyvena šių plėšrūnų. Gamtininkų nuomone, jų skaičius per pastaruosius metus akivaizdžiai padidėjo.
Apie atliekamą lūšių monitoringą ir jo metodiką pasakojo Anykščių regioninio parko vyr. biologė Dovilė Barčkutė.
Kokios lūšių populiacijos naujienos mūsų kraštuose?
Šiuo metu vykdome lūšių stebėseną Šimonių girios biosferos poligone pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Skaičiavimas atliekamas pagal tai rūšiai pritaikytą metodiką. Bėda tik ta, kad į Kupiškio rajoną patenka labai maža šio maršruto dalis. Lūšis yra judantis gyvūnas, migruoja po visą teritoriją, todėl galutines išvadas apie lūšių populiacijos būklę vis tiek teikiame bendrai visam poligonui.
Papasakokite plačiau apie monitoringo metodiką.
Metodika yra gana paprasta. Skaičiavimas atliekamas du kartus per žiemą apeinant tris maršrutus (apie 10 km ilgio), išdėstytus apytiksliai vienodu atstumu vieni nuo kitų, ir registruojant pastebėtus lūšių pėdsakus. Stebėtojas turi nustatyti žvėrių skaičių ir jų judėjimo kryptį. Paprastai patinai vaikšto po vieną, o patelė dažniausiai su vienu ar dviem jaunikliais. Lūšiukai su patele būna iki dvejų metų. Visus šiuos duomenis reikia pasižymėti žemėlapyje, kad paskui būtų galima įvertinti, ar tai to paties gyvūno pėdsakai, ar skirtingų. Du maršruto pakartojimai reikalingi tam, kad būtų kuo didesnis tikslumas.
Kokius rezultatus jau galite prognozuoti vykdydami šį monitoringą?
Šiuo metu, galima sakyti, stebėjimo darbai įpusėti – visi maršrutai apeiti po vieną kartą. Tad galutinių išvadų dar nėra, tačiau, palyginti su 2010 metų duomenimis, pastebimas gana ženklus lūšių skaičiaus padidėjimas. Jei oro sąlygos bus palankios, tai monitoringas bus baigtas vasarį.
Ar tam galėjo turėti įtakos dirbtinis lūšių populiacijos gausinimas, dar šiais metais į miškus paleidus nelaisvėje veistus žvėris?
Informacija apie lūšių veisimą, kur tiksliai jos buvo paleistos, yra gana konfidenciali. Taip stengiamasi apsaugoti šiuos žvėris nuo brakonieriavimo. Bet sprendžiant iš pagausėjimo, galima spėti, kad kažkuri iš Lietuvoje išleistų lūšių į Šimonių girią galėjo ir ateiti.
Apibūdinkite plačiau šį Lietuvos plėšrūną.
Lūšis yra katinių šeimos žinduolis, tad jos elgsena labai katiniška. Pagal pėdsakus lūšį atpažinti nesunku, nes juose kaip ir naminės katės nebūna nagų įspaudų. O patys pėdsakai – gana stambūs. Lūšys gyvena pavieniui. Kartais jos apsistoja gana sėsliai vienoje teritorijoje, kartais nueina gana nemenkus atstumus, mėgsta lipti ant nuvirtusių medžių, rąstų krūvų, išvartų. Šie plėšrūnai minta pelėmis, pelėnais, kiškiais, stirnomis, paukščiais. Dažniausiai puola ligotus ir silpnesnius žvėrelius. Žmogaus draugijos lūšis vengia, tad ją pastebėti pasiseka ypač retai. Priešingai nei vilkas, lūšis niekada neina arti sodybų, nebent būtų labai nusilpusi ar sužeista.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ