Kupiškio socialinės globos namai dažnai pristatomi kaip šiuolaikiškų namų neįgaliesiems pavyzdys. Renovacijai ir statyboms jau rengiasi Šv. Kazimiero vaikų globos bei senelių namai Subačiuje. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires. Siūloma didžiąją dalį tokių įstaigų pertvarkyti iš naujo, o jų gyventojus integruoti į visuomenę. Teigiama, kad šitaip valstybės lėšos bus naudojamos efektyviau, o tarp žmonių mažės socialinė atskirtis.
Globos įstaigų laukia pertvarka
Lietuvai, įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios, praėjusiais metais kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, ekspertais, valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais buvo parengtos Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginės gairės.
Jose numatytos rekomendacinės kryptys, kaip suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos sistemą neįgaliems asmenims, turintiems proto (psichikos) negalią ir likusiems be tėvų globos vaikams. Gairių tikslas – teikti individualias paslaugas pagal tokių žmonių poreikius, įtraukiant juos į bendruomenės gyvenimą.
„Pačią strategiją, kartu su tarpžinybiniu planu dar tik ketinama parengti per 2013 m. Kaip bus vykdoma strategija, kokios bus numatytos jos įgyvendinimo priemonės šiuo metu pasakyti negalime, nes sprendimų nėra“, – apie visą planą „Kupiškėnų mintims“ sakė pagrindinės gairių iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.
Pasak pašnekovės, tikėtina, kad didelės stacionarios globos įstaigos ateityje bus iš esmės pertvarkomos. Tačiau apie visų įstaigų neįgaliems, vaikams skubotą uždarymą dar nekalbama.
„Tai ypač imlus laikui procesas, nes būtina iš esmės keisti visuomenės požiūrį, į šį procesą aktyviai įtraukti pačius globojamus asmenis, jų šeimas, suderinti valstybės, savivaldybių veiksmus. Sukurti alternatyvias globos namams paslaugas (savarankiško gyvenimo namus, grupės gyvenimo namus, dienos centrus, socialinės reabilitacijos paslaugas), sustiprinti globėjų (įvaikinimo) institutą, vykdyti prevencines priemones šeimoms, pertvarkomose globos įstaigose įvertinti kiekvieno jos gyventojo poreikius ir galimybes, taip pat darbuotojų motyvaciją keisti savo darbo specifiką, padidinti darbuotojų kompetenciją ir kt.“, – sakė D. Buivydaitė.
Viliamasi, kad ateityje savarankiški ar iš dalies savarankiški globotiniai, gaudami itin intensyvią socialinio darbo pagalbą, gyventų bendruomenėje, kurioje būtų realios įsidarbinimo ar užimtumo, integruoto ugdymosi, atsižvelgiant į specialiuosius ugdymosi poreikius, galimybės, dienos centrai, bendruomenės centrai.
Nesavarankiški asmenys liktų gyventi grupinio gyvenimo namuose (ne daugiau kaip po 10), kuriuose būtų mokomasi gyventi su liga ar negalia, skatinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai.
Visuomenė nepasiruošusi
Apie Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategijos gaires pakalbintas Kupiškio socialinės globos namų direktorius Dainius Bardauskas teigė manantis, kad šios strategijos tikslas kilnus ir siekiantis pažangesnių socialinių paslaugų sistemos modelio vystymo, priartinant ją arčiau žmogaus, stiprinant ir plėtojant bendruomenines paslaugas. Be abejo, pasak pašnekovo, tam prireiks ir didelių investicijų bei išlaikymo kaštų.
„Manau, kad sukūrus tokį paslaugų tinklą, koks numatomas deinstitucionalizacijos gairėse, jo išlaikymo kaštai būtų ženkliai didesni nei yra dabar. Reikia nepamiršti, kad naujus objektus reikės prižiūrėti, išlaikyti, socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų lėšos taip pat didės“, – sakė D. Bardauskas.
Kalbant apie žmonių, turinčių protinę ar psichinę negalią, integraciją į visuomenę, pasak kalbinto direktoriaus, reikia suvokti, kad tai labai ilgas, sudėtingas ir jokiu būdu ne baigtinis procesas. Integracijos procesai, anot jo, vyksta ir šiuo metu, veikiant stacionarios institucinės globos sistemai, ir dažnai gana sėkmingai.
„Turiu pasakyti, kad žmonių su negalia integracijos į visuomenę kiekybę ar kokybę jau šiandien lemia šie veiksniai: asmens, turinčio protinę ar psichinę negalią, savarankiškumas ir galimybės, Savivaldybės teritorijoje pažangus socialinių paslaugų tinklas, kvalifikuotų specialistų, įskaitant savanorystę, teikiant socialines paslaugas, skaičius, visuomenės pasiruošimas priimti tokius žmones lygiaverčiais bendruomenės nariais“, – kalbėjo D. Bardauskas.
Pasak Kupiškio socialinės globos namų vadovo, šiandien galima drąsiai teigti, kad nei visuomenė, nei savivaldos institucijos, bent mūsų rajone, tokioms permainoms dar nėra pasiruošusios.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ