Kokie buvo 2012 metai mūsų rajonui, kuo galime pasidžiaugti, o kas taip ir liko tik planuose? Ar visais nuveiktais darbais galima džiaugtis, ir kokios kritikos praėjusiais metais rajono meras sulaukė daugiausiai.
Apie tai – pokalbyje su meru Jonu JARUČIU.
Kokiais pernai atliktais ar pradėtais darbais galite pasidžiaugti?
Metai buvo nelengvi, o galbūt vieni iš sunkiausių finansine prasme. Biudžetas liko kaip 2011 metų, o išlaidos padidėjo. Žinoma, išgyvenome – gal šiek tiek ir liko vadinamųjų uodegų – skolų už energiją, šilumą.
Toliau vyksta mokyklų renovacija, tiesėme, asfaltavome gatves, valėme ežerus. Įsibėgėjo vietos veiklos strategijos įgyvendinimas.
Galiu pasidžiaugti pilietine iniciatyva – diskusijomis, tikiuosi, kad ji įsibėgės ir laikui enant sulauksime konkrečių pasiūlymų, o ne tik kritikos valdžiai.
Visi teigia, kad krizė lyg ir praėjo, o mūsų rajonas ar jau pasiekė kritinį tašką?
Aš ne ekspertas, negaliu pasakyti. Mes stengiamės prisitaikyti prie dabartinių sąlygų. Juk nebuvo ypatingų sutrikimų dėl atsiskaitymų. Nors opozicija ir žiniasklaida teigia, kad viskas praskolinta, tačiau limitas neviršytas. Tie įsiskolinimai yra priverstiniai, nes reikia finansuoti europinius projektus.
Nenoriu dejuoti, tačiau mums yra nepalanki savivaldybių biudžeto formavimo metodika, nes apribotas pajamų augimas – jis nusavinamas į valstybės biudžetą ir tuomet kažkam skiriamas. Paprastai tariant, yra suplanuotas pajamų planas ir, jeigu jis viršijamas, – pajamos atiduodamos valstybės biudžetui. Prieš krizę rajonas turėdavo po porą milijonų laisvų pinigų, kuriuos galėdavo perskirstyti savo nuožiūra. Dabar to nėra. Kiek daug beuždirbtume, vis tiek neturėsime. Taigi koks tikslas prakaituoti, jeigu iš to nieko nebus.
Neseniai vykusiame Panevėžio regiono plėtros tarybos posėdyje buvo užsiminta, kad Kupiškis iš visos apskrities įsisavino mažiausiai europinių lėšų – tik 1,95 milijono litų, tuo tarpu probleminio rajono statusą turintis Rokiškis įsisavino 9 milijonus litų. Kodėl taip yra, kas kaltas?
Pinigai skirstomi pagal daugelį kriterijų: gyventojų skaičių, žemės ūkio naudmenas, plotą ir kt. Projektų vykdome nemažai, o žmonių skaičius – ribotas. Turėtų išsiplėsti Urbanistikos skyrius, o verslo skyriaus – iš viso neturime. Gal kažkiek buksuojame, tačiau susitvarkome su turimomis pajėgomis. Turime daug objektų, kurie yra pradėti. Pavyzdžiui, trijų milijonų vertės objektas – Krantinės gatvės rekonstrukcijos darbai, diversifikacijos projektas Subačiuje.
Ar visi projektai yra vykdomi atsižvelgiant į laikmetį. Daugumai abejonių kelia Varležerio valymo projektas. Ar jis dabar mums pats reikalingiausiais ir neturime rimtesnių problemų negu valyti pelkę, ir tai ne visą, o tik pusę jos?
Šios priemonės pinigų kitur nepanaudosime ir neperkelsime. Jeigu mes nepasinaudosime, jie atiteks kažkam kitam. Vieni sako, kad pinigai į vandenį, o kita dalis to nori. Jeigu palygintume buvusį vaizdą prieš pusmetį ir dabar, tai pamatytume didelį skirtumą. Žinoma, galima sakyti, kad Kupiškyje ir taip daug vandens telkinių, tačiau… Tas pats buvo ir Skapiškyje. Dabar miestelio bendruomenė labai patenkinta. Aš įsivaizduoju, kad Aukštupėnų pusėje taps patrauklesni žemės sklypai – gal kažkas pirks, gal pagyvės statybos. Manau, tas išvalytas ežeras kokius 20–30 metų tikrai pasitarnaus aplinkinių poreikiams.
Kalbant apie naujas investicijas, kokios paskutinės žinios dėl numatomos žuvivaisos įmonės Visgiūnų karjero teritorijoje?
Gal prieš dešimt metų nusvilome su „vasiukų“ istorija, todėl dabar labai atsargiai žiūrime į įvairius pasiūlymus. Daug čia eidavo su pasiūlymais: vieni nori kažką ant užtvankos statyti, kiti saulės elektrines, vėjo jėgaines. Atvažiuoja, kažką priburia ir dingsta. Jei kalbėtume apie Visgiūnus, tai ta kompanija labai intensyviai dirba, iš jų pusės matau norą. Tikiuosi, kad šiemet rugsėjo mėnesį turėsime suplanuotą teritoriją, ir pajudės darbai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ